Dėl ginčo su Kinija – verslininkų skundai: kai kurios įmonės gali ir bankrutuoti

Pasak S. Besagirsko, tikimybė, kad ES kreipimasis į PPO Lietuvai atneš naudos – maža.

„Tai yra labiau ES geros valios žingsnis, negu žingsnis, kuris galėtų kažką Lietuvai padėti. Jeigu mes pasižiūrėtume į kai kurias PPO bylas, tai jos tęsiasi nuo 2015, 2016 metų ir dar iki šiol vyksta konsultacijos. Tad gali būti, kad čia irgi bus viena iš tų bylų, kuri bus amžina“, – sakė jis.

Esą, kol vyks šios konsultacijos, kai kurios Lietuvos įmonės gali ir bankrutuoti.

„Bankrutuoti, aišku, niekas nenori, bando ieškoti kitų kelių, kaip pasiekti Kiniją. Kai kas galvoja apie išsikėlimą iš Lietuvos. Visi po truputėlį darosi namų darbus. Aišku, labai nuvylė sausio 19 d. susitikimas pas prezidentą, nes verslas suprato, kad niekas nesikeis, nors turėjo tam tikrų lūkesčių“, – teigė S. Besagirskas.

Jis atskleidė, kokių lūkesčių turėjo verslininkai, eidami pas Gitaną Nausėdą.

„Turėjome lūkesčių, kad bus rastas kažkoks kompromisas, kad prezidentas, kuris pagal Konstituciją atsako už Lietuvos užsienio politiką, imsis ryžtingų veiksmų – arba atšauks tą pavadinimą, pakeis vieną žodį, arba įtikins Vyriausybę, kad pavadinimas būtų kompromisinis, kad būtų ir taivaniečiams, ir kinams, ir mums gerai“, – kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vienas vokiečių verslininkas, pakalbėjęs sus vokiečių politikais, sako: nuo šiol jūs turėsite daug draugų politiniame lygmenyje, ir nė vieno draugo verslo lygmeny. O kaip žinome, didžiosios Europos valstybės yra pragmatiškos, jos pirmiausia žiūri į verslą, o verslas tarnauja politikai. Pas mus yra atvirkščiai. Manau, kad Lietuva šiuo atveju tikrai bus paaukota ekonomiškai ir mes turėsime verstis vieni. O PPO yra tas įrankis, kuris labiau parodo, kad mes kažką bandome daryti, bet ne tas, su kuriuo galime pasiekti rezultatą“, – komentavo pašnekovas.

Jis atskleidė, kad reikėtų daryti, kad ši situacija išsispręstų.

„Kinai įvardijo, kad problema yra ne ekonominė, o politinė, ir jie tai mato kaip politinę problemą. Manau, kad reikėtų grįžti prie pavadinimo keitimo, surasti arba kompromisinį variantą, arba iš esmės pakeisti tą pavadinimą, pervadinti į Taipėjaus atstovybę. Ir galbūt išnaudoti šią progą kaip unikalią, kad Lietuva galėtų sėstis prie derybų stalo su Kinija ir galbūt išsiderėti dar kažko. Ši situacija, kuri yra mums labai sunki, gali būti išnaudota kaip unikalus šansas pasiekti daugiau, ko mes istoriškai negalėjome“, – aiškino S. Besagirskas.

Turėjome lūkesčių, kad bus rastas kažkoks kompromisas, kad prezidentas, kuris pagal Konstituciją atsako už Lietuvos užsienio politiką, imsis ryžtingų veiksmų.

„Kita problema, kad pačios įmonės nekomunikuoja, jos nemato prasmės komunikuoti, nes tai yra laiko gaišimas, biurokratija ir nelabai mato tų realių kelių, ką Lietuva gali padaryti. Suprantame, kad PPO yra nėra tas dalykas, kuriuo mes tikime. Tai šiek tiek apsunkina procesą, nes mes tų nuostolių negalime paskaičiuoti, nes kai kurios įmonės bandys ieškoti aplinkinių kelių, kai kurios pasitrauks, bet taip ir neišsakiusios, kas yra. Galbūt kažkiek eksporto ir sugebėsime atstatyti, vykdydami netiesiogiai. Bet dėl importo situacija yra irgi nevienareikšmė – vienos įmonės skundžiasi, kad importas sustojęs, kitos sako, kad absoliučiai neturi jokių problemų“, – šnekėjo  Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

Pasak S. Besagirsko, Taivanas ekonomine prasme neatsvers Kinijos, net ir pasiūlęs į Lietuvą investuoti 200 mln. JAV dolerių.

„Manau, kad reikia draugauti su Taivanu, bet Taivanas niekada neatsvers Kinijos, t. y. visai kito lygio rinkos. 200 mln. yra tikrai labai juokinga suma verslui. Kiekviena didesnė įmonė per kelerius metus investuoja ir didesnes sumas. Kiek kalbėjome su įmonėmis, savo planuose jos turi gerokai didesnes sumas negu kažkokie 200 mln. Tai yra didelė suma žmogui, bet ne įmonei, tikrai. O dėl to, kad Taivanas nupirktų visas prekes, ką lietuviai parduoda, manau, kad yra nerealu, nes kai kurių prekių jiems tiesiog nereikia. Antras dalykas, tai yra nepalyginamai mažesnė rinka. O apie tai, kad kalbama, kad jie perkels lustų gamybą čia ir t. t., yra labiau graži pasaka. Kas nesusidūręs su lustų gamyba, gali ja tikėti“, – sakė jis.

S. Besagirskas atskleidė, kad, nors jam tenka bendrauti su politikais, realios konsultacijos iš jų retai kada sulaukia.

„Manau, kad šiandien užsienio politika yra labai nekryptinga ir tų pokalbių labai daug nevyksta. Verslas kartais tiesiai šviesiai pakviečiamas parodyti, kad vyksta konsultacijos, o ne konsultuotis. Tai, ką matome viešojoje erdvėje, nesiskiria nuo tų pokalbių, kuriuos mes turime“, – teigė pašnekovas.