- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš tris savaites prievole tapusį galimybių pasą turgaus prekeiviai vadina prakeiksmu. Dėl šio dokumento dingo pirkėjai, apyvartos krito daugiau nei 60 procentų, o kurios turgavietės jau bankrutavo. Prekeiviai sako, kad jei tai tęsis, situacija gali būti katastrofiška, praneša LNK.
Prekyba krito 60 procentų
Kaunietė Albina Jašinskienė turguje dirba 26 metus, tačiau esą tokios blogos situacijos dar nebuvo. Moteris sakė, kad atsiradus prievolei einant į turgų turėti galimybių pasą, klientų nebeliko.
„Būna, kad išvis neateina. Praeitą savaitę tris dienas buvo absoliutūs nuliai, absoliutūs. Ateini, prabūni ir matai, jeigu nesulaukei nieko per dieną, tai nebėra, ko čia laukti“, – sakė prekeivė.
Tokia pati situacija daugelyje turgaviečių.
„Liūdna iš tikrųjų. Po rugsėjo vidurio ženkliai sumažėjo žmonių, matomai tai yra susiję su galimybių pasu“, – teigė prekeivis Marijus Žurauskas.
Skaičiuojama, kad didžiausiame Kauno „Urmo“ prekybos miestelyje per pusantrų metų neatsirado nė vieno naujo prekeivio, o seniai dirbantys ruošiasi krautis daiktus. Esą vienintelė išeitis – bankrotas.
„Mes pabaigsime čia visus verslus, aš taip galvoju. Kai pasikalbi su kolegomis, tiesiog matai, kad toliau jau niekur. Kiek dar gali investuoti, kiek dar gali vilktis ir tikėtis, kad šiandien bus kitaip, negu buvo vakar? Nebebus“, – šnekėjo prekeivė A. Jašinskienė.
Ne ką geresnė situacija ir maisto turguje.
„Prekyba mums krito 60 proc. Mes prekiaujame pirmo būtinumo prekėmis, maisto produktais“, – tikino prekeivė Rugija Zabelienė.
Kiek dar gali investuoti, kiek dar gali vilktis ir tikėtis, kad šiandien bus kitaip, negu buvo vakar?
„Situacija pablogėjo, tikrai pablogėjo, drąsiai galiu teigti, apie 50 proc. Yra didelis žmonių sumažėjimas, ypač pensinio amžiaus žmonių“, – antrino prekeivis Aivaras Ramanauskas.
„Laukėm, kol ateis ruduo, kol visi sugrįš nuo rugsėjo, ir jau galėsime atidirbti tą nuostolį, kurį turėjome vasarą. Tačiau dabar esame tikrai labai nusiminę, nes matome, kad prie tokių sąlygų nepavyks ne tik atidirbti, bet ir išeiti į pliusą“, – pritarė prekeivė Audronė Kavaliauskienė.
Būna ir taip, kad pirkėjai, neturėdami galimybių paso, skambina ir prašo pardavėjų prekes išnešti į lauką.
„Yra pastovūs klientai, skambina: ką daryti? Kaip tu išneši? Taip nevyksta. Yra tiesiog baisu, iš tikrųjų yra baisu“, – sakė R. Zabelienė.
Paramos nebus
Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius sakė, kad dėl patiriamų nuostolių per mažiau nei mėnesį jau yra bankrutavusių. Pavyzdžiui, užsidarė maisto turgavietė Kuršėnuose.
„Prieš dvi savaites smulkiojoje prekyboje mes turėjome 37 proc. smukimą, o šiandien provincijoje jis siekia apie 70 proc. Paslaugų sferoje prieš porą savaičių turėjome apie 50 proc. apyvartų smukimą, o šiandien yra apie 59 proc. Kalbant apie turgavietes, yra maždaug 30–40 proc. apyvartų smukimas“, – komentavo V. Butkevičius.
Turgavietėmis besirūpinanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, žurnalistams paklausus, ar planuoja padėti su sunkumais susiduriantiems prekybininkais, atsiuntė atsakymą raštu:
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina esamą situaciją ir bendradarbiaujant su Finansų ministerija svarstytų pagalbos priemonių poreikį, jei verslininkams dėl pandemijos savo verslą tektų sustabdyti. 2021 m. valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 242 mln. eurų, iš kurių verslui paskirstyta 146 mln. eurų. Šiuo metu, siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, dauguma jau baigtų paramos priemonių nėra tęsiamos, kadangi didžioji dalis verslų vykdo veiklą“.
Smulkieji verslininkai sako, kad bus prašoma Vyriausybės peržiūrėti galimybių paso naudojimo reikalavimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...