- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komitete paaiškėjus aplinkybėms, kad valstybinė, įsiterpusi tarp privačių sklypų, žemė galimai naudojama nesąžiningai, šio komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Komitete įtarimų sukėlė įsiterpusių žemės sklypų, kurie plyti tarp privačių sklypų ir kitų objektų, naudojimo praktika. Vien tokios įsiterpiančios žemės ūkio paskirties plotelių iki 1 ha dydžio šalyje bendrai skaičiuojama 10 tūkst. hektarų. Pirmumo teisę įsigyti tokį sklypą turi nuomininkai, kurie greta patys turi savo žemės. Tačiau jiems tokios galimybės Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) esą nesudaro.
„Kodėl tie plotai nuomojami tiems, kurie prieina prie duomenų bazės, sužino apie valstybinį plotelį ir pradeda invaziją? Galima įtarti, kad čia esama neteisėtos veiklos požymių. Jeigu žemė valstybei yra nereikalinga, reikia ją pradėti tvarkyti šeimininkiškai“, – teigė V. Pranckietis.
Pasak Kaimo reikalų komiteto ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio, atsiradus laisvai valstybinei žemei, NŽT turi apie ją pranešti gretimų sklypų savininkams. „Tarnyba turi aiškiai atsakyti, ar laikomasi šios tvarkos. Be to, ji turėtų peržiūrėti anksčiau, iki dabartinės tvarkos sudarytas tokių sklypų nuomos sutartis“, – teigė Seimo narys.
Kad pretendentai įsigyti įsiterpusį sklypą negauna iš valstybės informacijos, komitetui pranešė Lietuvos nederlingų žemės naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė. „Niekam nėra pranešama, kad ji nuomojama. Jeigu tik pamatai atsiradusį nuomojamos žemės plotą, kol tu nuvažiuosi į NŽT, žemė jau bus išnuomota. Visas darbas daromas nepranešus“, – teigė ji.
NŽT direktoriaus Sauliaus Mocevičiaus teigimu, tokios problemos, kad kas nors nežino informacijos apie laisvą valstybinę žemę, „tikrai nėra“. O jeigu kas nors ir nežino, anot vadovo, bet kada gali kreiptis į tarnybą individualiai.
Įvertinęs pateiktą informaciją, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir inicijavo kreipimąsi į teisėsaugą, kartu paprašęs Žemės ūkio ministerijos taisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. „Be to, reikėtų viešai skelbti pavardes tų asmenų, kurie nuomoja valstybinę žemę. Jeigu valstybė tokiam asmeniui suteikia galimybę uždirbti valstybinėje žemėje, jų tapatybė neturėtų būti paslaptis“, – pridūrė V. Pranckietis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...