- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia paskui verslą ruošiasi taupyti energiją – išsuks lemputes, diegs judesio detektorius. Seimo nariai juokauja, kad jų patalpų šildyti išvis nereikia, esą temperatūrą padidina ten verdančios aistros. LNK aplankė aukščiausius šalies valdžios kabinetus ir praneša, kad vieno malonumo turės atsisakyti ne tik seimūnai, bet ir šalies vadovas.
Seimūnai energiją jau pradėjo taupyti – vien pirmame aukšte yra daugiau nei pusė tūkstančio lempučių, tačiau iš jų šviečia vos keliasdešimt.
„Valdybos posėdyje mes kreipėmės į kanceliariją prašydami kitame valdybos posėdyje pateikti jau parengtą planą, kokias dar priemones galima numatyti. Kanceliarija, žinoma, šitą planą pateiks“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Seimas, kaip biudžetinė įstaiga, dalyvavo teikiant paraišką gauti paramai nutolusiai saulės jėgainei. Tokiu atveju tai spręstų apie pusę Seimo elektros energijos poreikių. Seimo salė taip pat yra šildoma elektros būdu ir galbūt čia galima tam tikrus rėžimus pakeičiant, nebūtinai iš karto pulti maksimaliai šildyti tą salę, ir taip aistros verda, būna karšta“, – juokavo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
O Vyriausybėje tiek daug erdvių – ir konferencijų salės, ir atskiras kino teatras, ir didžioji salė, kurioje vyksta patys didžiausi renginiai.
Visame pirmame pastato aukšte dienos metu šviečia šviestuvai. Ši įstaiga per metus suvartoja 165 tūkst. eurų elektros energijai, tad planuoja senas lemputes keisti į naują LED apšvietimą.
Prezidentūra taupo, kaip išmano
Kalbant apie prezidentą ir jo komandą – išlaidos elektrai taip pat nemažos, tad pasiryžta kai ką ir „paaukoti“. Prezidentūros parke esantis fontanas lankytojus džiugins tik vakarais ir savaitgaliais, o dienos metu jis bus išjungtas.
„Skausminga auka, bet mes džiaugiamės, kad bent jau galėsime išsaugoti galimybę fontaną pamatyti lankytojams, kurie į prezidentūros parką ateis vakarais ar savaitgaliais. Dieną, kaip matote, jis yra išjungtas taupymo sumetimais. Darbuotojai džiaugdavosi, nes ir pietų metu buvo galima matyti čia sėdintį prezidentą. Ką tik turėjome susitikimą su sportininkėmis, mūsų čempionėmis, tad svarbių susitikimų metu mes fontaną įjungsime, kad svečiai renginiuose galėtų juo pasidžiaugti“, – kalbėjo prezidento kanceliarijos vadovė Agila Barzdienė.
Liepą prezidentūros sąskaita už elektrą siekė 33 tūkst. eurų.
„Mus labiausiai sukrėtė liepos mėnesį gauta sąskaita, kuri buvo kelis kartus didesnė už birželio sąskaitą. Jei lyginsime skaičiais, tai birželį turėjome 13 tūkst. eurų sąskaitą, liepą ji siekė net 33 tūkst. eurų. Šitokios sąskaitos mus privertė labai stipriai sunerimti ir fontanas yra tik vienas iš sprendimų, kurio mes ėmėmės“, – teigė A. Barzdienė.
Vasaros metu daugiausiai elektros prezidentūroje sunaudojama kondicionieriams.
„Kai termometro stulpelis perkopė 30 laipsnių temperatūrą, akivaizdu, kad rūmuose, kurių kvadratūra keli tūkstančiai kvadratinių metrų, daugiausia nueina šaldymui, vėsinimui. Dabar dagelyje salių yra visiškai atjungtas vėsinimas, taip pat darbuotojų kabinetuose vėsinimas gerokai sumažintas. Daug kur galite matyti ir pradarytus langus, ypač rytais, nes žmonės tokiu būdu bando vėsintis. Kai kuriais atvejais susitikimai daromi lauke, parke, po medžiais, kur yra natūrali vėsa, kuria džiaugiamės ir tokiu būdu bandome taupyti“, – vardijo A. Barzdienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Seimas elektrą bandys taupyti leisdami daliai darbuotojų dirbti iš namų.
„Neapšviestos išorinės ir vidinės erdvės – taupoma šitais būdais. Darbuotojų išleidimas dirbti nuotoliniu būdu, mes nemanome, kad yra teisinga perkelti energetinių išteklių naštą ant darbuotojų pečių ir didinti sąskaitas namuose. Žmonės nuotoliniu būdu gali dirbti ir dabar, jeigu tai yra jų pasirinkimas, bet ne dėl to, kad mes norėtume jiems padidinti sąskaitas namuose. Mes čia ant stogo elektrinės keltis negalime, tad jau esame pateikę paraišką aplinkos projektų valdymo agentūrai ir labai tikimės greito teigiamo atsakymo, kad artimiausiu metu galėtume įsigyti tokią elektrinę“, – tvirtino prezidento kanceliarijos vadovė.
Prezidentūros sienos jau skaičiuoja daugybę metų, tačiau jų rekonstruoti negalima dėl paveldo apsaugos.
Tiek ministerijoje, tiek kitose energijos priežiūros institucijose dirba žmonės, kurie yra arba labai aplaidūs, arba labai neprofesionalūs ir nieko neišmano.
„Mūsų atveju viską riboja paveldo apsauga. Mes mielai galvotume ir apie rekonstrukciją iš energetinio efektyvumo pusės, bet paveldo pusė yra žymiai svarbesnė ir to daryti dabar negalime“, – aiškino A. Barzdienė.
Verslininkas – energetikos ministerijoje dirba nekompetetingi žmonės
Dėl rekordus mušančių elektros kainų kaltina energetikos ministeriją bei kitas energijos priežiūros institucijas.
„Taupymas visada yra geras dalykas, bet tai, kas dabar daroma su taupymu, yra visiškai neefektyvu ir neracionalu, nes elektros kainos šiandien yra dešimtis kartų ar net šimtą kartų didesnės nei buvo prieš metus. Didžiausia problema yra ta, kad, jeigu vertinti, kodėl taip atsitiko, peršasi viena išvada – tiek ministerijoje, tiek kitose energijos priežiūros institucijose dirba žmonės, kurie yra arba labai aplaidūs, arba labai neprofesionalūs ir nieko neišmano. Tiesiog žioplų klaidų pilna pridaryta visoje grandinėje, pradedant nuo biržos, pirkimo, sąlygų, kainos formavimo, kontrolės nebuvimo. Tiesiog neįtikėtina, kaip galima taip aplaidžiai dirbti. Aš neįsivaizduoju tokio dalyko versle“, – komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jeigu ponas Dainius Kreivys to nežino ir nesupranta, jis turėtų kviestis verslininkus, kurie tikrai išmano, kaip tą padaryti.
Pasak jo, energetikos ministras dėl elektros kainų mažinimo turėtų konsultuotis su verslininkais.
„Jei jūs nuvažiuotumėte į degalinę ir ten būtų dešimt ar šimtą kartų didesnės degalų kainos, jūs pasakytumėte, kad jie pakvaišę ir nuvažiuotumėte į kitą degalinę. Mes turime monopoliją ir joje turime tokius žmones, kurie visiškai abejingi tokiems dalykams, nes mes tiesiog neturime kito pasirinkimo. Išvada labai paprasta – jeigu šie žmonės dirbtų profesionaliai, būtų laiku kontroliavę, aiškinęsi ir gilinęsi, kodėl mes turime pirkti elektros energiją tokia aukšta kaina, tai šiandien nereikėtų išsukinėti lempučių ir nereikėtų taupyti jau tada, kai lauke 30 laipsnių karščio, o mes išjungiam kondicionierius ir sėdime suprakaitavę. Energetikos ministras turėtų dirbti dieną ir naktį ir turėtų būti siūlomi labai konstruktyvūs ir efektyvūs sprendimai, kaip mums pasigaminti ar nusipirkti elektros energijos ne pačiomis aukščiausiomis kainomis. Manau, kad tai įmanoma. Jeigu ponas Dainius Kreivys to nežino ir nesupranta, jis turėtų kviestis verslininkus, kurie tikrai išmano, kaip tą padaryti. Visa tai galima pasiekti per trumpą laiką“, – kalbėjo A. Avulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...