- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažmeninė prekyba automobilių degalais pernai gruodį, palyginti su lapkričiu, smuko 8,3 proc., o degalais prekiaujančių įmonių apyvarta, palyginti su 2019 metų gruodžiu, susitraukė 11,4 proc., praneša Statistikos departamentas.
„Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą“, – pastebėjo Statistikos departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė.
Specialistė teigė, kad kiekvienais metais automobilių degalų prekybos apimtis tik didėdavo.
„Paprastai augimas siekdavo apie 5–6 proc., o gruodį degalų pardavimai dar labiau didėdavo, nes prieš šventes ir per jas žmonės gerokai daugiau keliaudavo, lankydavo artimuosius, draugus. Šįkart matome visiškai priešingą vaizdą“, – kalbėjo departamento atstovė.
Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą.
Tiesa, dar didesnį smūgį šalies degalinės patyrė per pirmąjį karantiną, pavasarį.
„Buvo degalinių, kurios per kelias dienas nepardavė nė litro degalų“, – buvusius griežtus apribojimus per praėjusių metų Velykas prisiminė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Statistikos departamento duomenimis, į didžiausią duobę degalų pardavėjai buvo įsmukę praėjusį balandį. Tuomet prekyba, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais, buvo kritusi 26,5 proc.
Be to, V. Šukys pažymi, kad šią žiemą gamintojai į degalus privalėjo įmaišyti 7 proc. biopriedų.
„Dėl to dyzelinas mūsų šalyje, palyginti su Latvija ar Lenkija, brango. Tai skatino tranzitu per Lietuvą keliaujančius vairuotojus piltis kurą kitur ir praradimai buvo išties nemenki“, – sakė degalinių verslo atstovas.
Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas teigia, kad nesitikima, jog dėl žadamų karantino sušvelninimų situacija pagerės.
„Žiemą merdi nemažai verslų. Normaliu metu žieminė degalų apyvarta bet kokiu atveju nukrisdavo 30 proc. ir degalinės „uždirbdavo“ nulį arba „eidavo“ į minusą, tikėdamosi, kad atsigriebs pavasarį. Bet jei išliks dabartinė situacija, kai kas gali ir neatsigriebti“, – sakė V. Šukys.
Anot jo, prie visų degalais prekiaujančių įmonių bėdų dar prisidėjo ir pernai kritusios degalų kainos.
Statistikos departamento duomenimis, dyzelinių degalų (B7) vidutinė kaina pernai sausį buvo 1,19 euro už litrą, o gegužę nukrito iki 0,91 euro.
Praėjusių metų gruodį vidutinė dyzelino kaina siekė 1 eurą. Litras benzino (A-95) pernai sausį vidutiniškai kainavo 1,25 euro, gegužę – 1 eurą, praėjusį gruodį – 1,09 euro.
Vertinant degalų kainų pokyčius, didžiausias jų kritimas buvo balandį, gegužę ir birželį. Gegužę degalų kaina, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais, nukrito 22,4 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...