- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko iniciatyva 2021 m. rudenį buvo atlikta gyventojų apklausa, siekiant išsiaiškinti pasitenkinimą tam tikromis finansų rinkos dalyvių teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Viena iš apklausos dalių buvo apie būsto kreditus. Didžioji dalis vartotojų nurodė, kad jiems yra suprantama su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito paslauga.
Svarbi skolinimosi kaina
Svarbiausi veiksniai, įsigyjant būsto kreditą, yra kredito kaina (tai svarbu 83 proc. respondentų), aiškus produkto aprašymas suprantama kalba (81 proc. respondentų) ir greitas bei paprastas įsigijimo procesas (80 proc. respondentų). Mažiausiai svarbus veiksnys įsigyjant būsto kreditą yra galimybė įsigyti kredito produktą nuotoliniu būdu (59 proc. respondentų).
Apklausos metu kone du trečdaliai (63 proc.) atsakiusiųjų, kurie turi būsto kreditą, nurodė, kad, prieš įsigydami kreditą, palygino jo įsigijimo sąlygas su kitų kredito davėjų pasiūlymais. 19 proc. būsto kredito gavėjų nurodė, kad gavo tik vieną pasiūlymą. 45 proc. respondentų teigė, kad prieš sudarant sutartį buvo pateikta pakankamai informacijos apie pasirinktą kredito produktą.
37 proc. respondentų turėjo pakankamai laiko susipažinti su pateikta informacija ir ją apsvarstyti. 30 proc. respondentų iki sutarties sudarymo atidžiai perskaitė sutartį. 29 proc. kredito gavėjų kredito sutartis ir jos sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Tačiau net 63 proc. būsto kredito gavėjų atsakė, kad sudėtingiausia yra palyginti informaciją apie sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad, teikdami būsto kreditą, kredito davėjai turi teikti tinkamus paaiškinimus vartotojams, Lietuvos bankas rekomenduoja kredito davėjams daugiau laiko skirti kredito sutarties sąlygoms paaiškinti.
Tik ketvirtadalis pasitikrina
Apklausa parodė, kad 24 proc. būsto kredito gavėjų dažniau nei kartą per metus pasitikrina, ar jų kredito sąlygos atitinka jų poreikius. Bent kartą per metus sutarčių sąlygas pasitikrina trečdalis (31 proc.) būsto kredito gavėjų, tačiau penktadalis (20 proc.) būsto kredito gavėjų niekada netikrina savo sudarytos kredito sutarties sąlygų.
Lietuvos bankas atkreipia kredito gavėjų dėmesį į tai, kad kredito gavėjai turi teisę ne tik pasitikrinti, ar kredito sąlygos atitinka jų poreikius, bet ir pasidomėti galimybe pakeisti kredito davėją (refinansuoti kreditą) į tą, kuris galėtų pasiūlyti geresnes ir poreikius labiau atitinkančias sąlygas. Žinančiųjų, kaip galima pakeisti būsto kredito davėją, skaičius sudarė daugiau kaip penktadalį (23 proc.) būsto kredito gavėjų, tačiau vis dėlto kone pusė apklaustųjų (43 proc.) būsto kredito gavėjų nežino ir nesidomėjo galimybe pakeisti kredito davėją.
Respondentai taip pat nurodė svarbiausius veiksnius, kurie turi įtakos keičiant kredito davėją. Pagrindinis veiksnys – geresnė siūloma kredito kaina (80 proc.). Taip pat ypač svarbu reagavimas į kilusias problemas ir nusiskundimus (73 proc.), kredito davėjo reputacija (72 proc.), informacijos apie kreditus pateikimas (70 proc.).
Dažniausiai – sklandu
Kredito gavėjai labiausiai žino apie išankstinio kredito grąžinimo teisę.
Kredito gavėjai apklausos metu vertino ir naudojimosi kredito paslaugomis patirtį – du trečdaliai (65 proc.) kredito gavėjų patirtį įvertino teigiamai. Lietuvos bankas primena, kad, kilus klausimų ar kredito grąžinimo problemų, gyventojai turi kreiptis į savo kredito davėją. 43 proc. kredito gavėjų teigė esantys patenkinti sklandžiu ir greitu problemų sprendimu. Kiti 41 proc. vartojimo kredito gavėjų nurodė, kad problema buvo išspręsta, tačiau sprendimas užtruko.
Kredito gavėjai labiausiai žino apie išankstinio kredito grąžinimo teisę (59 proc.). Antra pagal žinomumą teisė – kredito atostogos (31 proc.). Apie teisę atsisakyti kredito per keturiolika dienų teigė žinantys 25 proc. atsakiusiųjų. Apie prašymą pertvarkyti kreditą žino 23 proc., tiek pat teigė nežinoję nė vienos iš išvardytų kredito gavėjo teisių. 54 proc. būsto kredito gavėjų nurodė nesinaudoję nė viena iš kredito gavėjo teisių. Išankstinio grąžinimo teise pasinaudojo 32 proc. kredito gavėjų.
Trečdalis būsto kredito gavėjų nurodė, kad pasinaudoti teisės aktuose suteiktomis teisėmis (išankstinio kredito grąžinimo teise, kredito atostogomis, teise atsisakyti kredito per keturiolika dienų, pateikti prašymą dėl kredito sutarties tolesnio vykdymo būdų ir pan.) pavyko tik iš dalies arba visai nepavyko. Pagrindinis šių respondentų paminėtas sunkumas yra tai, kad kredito davėjas nesuteikė prašomos informacijos ar ieškojo galimybių nesuteikti galimybės pasinaudoti šia teise (48 proc.). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas pakartotinai atkreipia kredito davėjų dėmesį į jų pareigą suteikti išsamią informaciją kredito gavėjams apie jų teises ir tų teisių įgyvendinimo būdus.
Apibendrinant atliktos apklausos rezultatus, galima teigti, kad kredito davėjų teikiamos paslaugos iš esmės tenkina kredito gavėjų lūkesčius, dalis kredito gavėjų žino apie išankstinio kredito grąžinimo teisę, o apie kitas teisės aktuose įtvirtintas savo teises žino mažesnė dalis kredito gavėjų (kredito atostogos, kredito atsisakymas per keturiolika dienų ir kt.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai2
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža10
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę3
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...
-
Į apyvartą išleidžiamos naujos serijos „Mano pasakos“ kolekcinės monetos3
Lietuvos bankas (LB) kitą savaitę į apyvartą išleis kolekcines monetas, skirtas pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Tai trečioji pasaka, įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos“. ...