- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 6 iš 10 šalies gyventojų laiko save viduriniosios klasės atstovais, tačiau gaunamos pajamos jų netenkina - jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Apklausa rodo, kad vidurinei klasei save priskiria daugiau nei pusė šalies gyventojų. Ketvirtadalis mano, kad priklauso žemesniajai vidurinei klasei, o 8 proc. - kad priklauso aukštesnei vidurinei klasei.
„Viduriniosios klasės atstovų padaugėjo ženkliai - nuo 35 proc. 2018 metais iki 58 proc. šiais metais. Didžioji dalis jų perėjo iš tų, kurie praeitais metais save priskyrė žemesnei vidurinei klasei“, - žurnalistams sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Vis dėlto save vidurinei klasei priskiriantys gyventojai mano, kad pajamos turėtų didėti 61 proc., aukštesnei viduriniajai klasei priskiriančių - 54 proc., o nepasiturintiems, žemesnei vidurinei klasei priskiriamiems gyventojams - 93 proc., nurodė apklaustieji.
Beveik 90 proc. vidurinei klasei save priskiriančių respondentų, anot tyrimo, teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį, du trečdaliai šios klasės atstovų sako turintys taupyti.
„Tie apklausti gyventojai, kuriems pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams, visaverčiam gyvenimui, suplanuotiems pirkiniams ir leidžia padengti bazinius savo ir vaikų poreikius labai neįsitempiant, jie ir priskiria save vidurinei klasei, tačiau norėdami įsigyti didesnį pirkinį vidurinė klasė turi taupyti. 65 proc. įvardijo, kad jiems tektų taupyti gana ženkliai“, - kalbėjo J. Cvilikienė.
Nerijus Mačiulis ir Jūratė Cvilikienė. D. Labučio / ELTOS nuotr.
Ji pastebėjo, kad gyventojai, paklausti, kur skirtų investicijas, jei netikėtai gautų pajamų, paminėjo, kad labiausiai norėtų atnaujinti būstą, investuoti į fondus, akcijas, nekilnojamąjį turtą, skirti pinigus kelionėms. Du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų taip pat taupo senatvei.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad pagal Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą vidurinė klasė gauna nuo 760 iki 2028 eurų.
„Įdomu tai, kad 58 proc. gyventojų Lietuvoje priskiria save vidurinei klasei. Pagal EBPO apibrėžimą Lietuvoje yra 59 proc., taigi nėra atotrūkio - lygiai tiek pat yra gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei ir tų, kurie yra priskirtini pagal EBPO kriterijus“, - sakė N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas pastebėjo, kad savo gyvenimu vidurinės klasės atstovai yra mažiau patenkinti nei, pavyzdžiui, Estijos gyventojai.
„Natūralu, kad kuo didesnės pajamos, tuo gyventojai, kurie save priskiria vidurinei ir aukštesnei vidurinei klasei, jaučiasi geriau ir yra patenkinti savo gyvenimu, bet Lietuvoj tik 79 proc. vidurinės klasės gyventojų yra patenkinti savo gyvenimu. Estijoje tokių yra 93 proc. Vidurinė klasė vienoj ir kitoj šaly yra nebūtinai palyginami dalykai, nes pajamos, užtikrinančios techninį vidurinei klasei, nebūtinai sukuria komfortą ir pasitenkinimą“, - sakė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai1
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža3
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę2
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...
-
Į apyvartą išleidžiamos naujos serijos „Mano pasakos“ kolekcinės monetos3
Lietuvos bankas (LB) kitą savaitę į apyvartą išleis kolekcines monetas, skirtas pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Tai trečioji pasaka, įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos“. ...