- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą per metus padidėjo 12,7 proc. ir pirmąjį ketvirtį siekė 364 eurus, neturintiems būtinojo stažo – padidėjo 8 proc., iki 193 eurų. Tokius duomenis paskelbė "Sodra".
Daugėja dirbančių senjorų
Pasak "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Zitikytės, į pensijų augimą neįtrauktos nuo šių metų pradžios mokamos priemokos mažiausias pensijas gaunantiems senjorams.
Nors pensijos ir didėja, pastaraisiais metais stebima dirbančių pensininkų skaičiaus augimo tendencija. Dirba daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) 60–70 metų gyventojų. O vyresnių dirbančių pensininkų smarkiai mažėja: 71–75 metų dar dirba 8,2 proc., 76–80 metų – jau tik 2,8 proc. Dar vyresnių darbuotojų skaičiaus "Sodra" nepateikia.
Įdomu, kad ilgiau darbo rinkoje išlieka tie, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą – iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija dabar viršija 400 eurų (pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų, vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą).
Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.
"Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., o nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė – 17 proc., nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks", – pastebi K.Zitikytė.
Dirba daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) 60–70 metų gyventojų.
Trūksta kvalifikacijos
Kvalifikacijos trūkumas gali tapti problema ir vyresnio amžiaus gyventojams, dar nesulaukusiems pensinio amžiaus.
"Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą", – pristatydama "Sodros" duomenis kalbėjo K.Zitikytė.
Tačiau dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją.
"Sodros" duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų. Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti.
Svarbu žinoti, kad, pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.
Kita vertus, gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją skaičius mažėja ir sudaro vos 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6 200 gyventojų. Palyginti, nuo piko, kuris buvo 2012 m., išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį.
"Sodros" nuotr.
Ar įmanoma išgyventi?
Ar orus gyvenimas gaunant vidutinę 400 eurų pensiją? Kol kas skelbiami tik 2017-ųjų skurdo skurdo rizikos ribos skaičiai. Pasak Statistikos departamento, prieš dvejus metus skurdo rizikos riba buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Tuo metu (2017 m. pirmąjį ketvirtį) vidutinė pensija Lietuvoje siekė 273,8 euro, minimali alga – 380 eurų, o vidutinė mėnesio alga, sumokėjus mokesčius, – 644,5 euro.
Pasak Statistikos departamento, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2017 m. jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 5,7 proc. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, buvo žemiau skurdo rizikos ribos. Konstatuota, kad padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.
Beje, 2017 m. skurdo rizikos riba Lietuvoje buvo žemesnė nei Latvijoje (330 eurų per mėnesį) ir Estijoje (469 eurai).
Pasak Statistikos departamento, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.
Pasiektos "Sodros" ribos
Nuo šių metų socialinio draudimo įmokos mokamos nuo sumos, kuri yra ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus, – apie 136 tūkst. eurų. Pasak K.Zitikytės, per pirmus tris šių metų mėnesius šią ribą pasiekė 30 žmonių. Tai reiškia, kad jie socialinio draudimo įmokų šiemet nebemokės. Ateityje tokių tik daugės, nes 2020-aisiais "Sodros" įmokų viršutinės ribos sieks 84 vidutinius darbo užmokesčius, o 2021 m. – tik 60.
Anot jos, didžiąją dalį šiemet apdraustųjų pajamų sudarė metų pradžioje išmokėtos tantjemos, dauguma šių žmonių užėmė vadovaujamąsias pareigas, beveik pusė jų buvo įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, jie dažniau dirbo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse.
Ir uždarbiai didėja
Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1 202 eurus. Įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, tai yra 8 proc. (88 eurais) daugiau nei 2018-ųjų sausio–kovo mėnesiais, rodo "Sodros" duomenys.
Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau pastarąjį 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimui įtakos galėjo turėti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA).
"Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų", – aiškino K.Zitikytė. Anot jos, tai rodo, kad darbo užmokesčio indeksavimas metų pradžioje neturėjo neigiamos įtakos algų dydžiui.
Pensiją gauna kas trečias gyventojas
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 904,7 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas. Tiesa per 2018-uosius gavėjų skaičius sumažėjo 0,7 tūkst. (0,1 proc.), bet pensijų gavėjų dalies, palyginti su šalies gyventojais, augimo tendencija išlieka, teigia Statistikos departamento atstovai.
2018 m. pabaigoje su senatve susijusias pensijas gavo 671,9 tūkst. žmonių, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 240 šių pensijų gavėjai, arba 1 asmeniu daugiau nei prieš metus.
Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (89,2 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų skaičius padidėjo 6,9 tūkst. (1,2 proc.) iki 599,2 tūkst.
Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2018-ųjų pabaigoje gavo 6,1 tūkst. asmenų, arba 0,7 tūkst. (10,1 proc.) mažiau nei 2017 m.
2017 m. pabaigoje netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 162,2 tūkst., arba beveik 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,9 tūkst. (1,2 proc.).
Pernai 1,2 tūkst. (0,5 proc.) iki 218 tūkst. sumažėjo suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, dažniausiai jie taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. 2017 m. pabaigoje 37,9 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, jų skaičius per metus sumenko 1,7 tūkst. (4,3 proc.).
Išankstiniais duomenimis, pernai išlaidos pensijoms, palyginti su 2017 m., padidėjo 357 mln. eurų (12,6 proc.) iki 3,2 mlrd. eurų ir sudarė 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...