- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, labiausiai didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, automobilių remonte, statybose ir apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Taip pat daugėja ir masinių darbuotojų atleidimų. Per šiuos metus atleista jau kone per 2,5 karto daugiau darbuotų nei pernai per visus metus. Ką mums tai signalizuoja? Apie tai LNK pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Ką signalizuoja daugėjančių bankrotų skaičius?
– Inicijuotų bankrotų pirmąjį šių metų pusmetį yra gerokai daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Tam turbūt yra kelios priežastys. Viena jų – problemų šaknys buvo pandemijos metu, bet tada valstybė teikė įvairiausiomis priemonėmis pagalbos. Pasibaigus pagalbai, nebesuteikiant lengvatinių paskolų, mokestinių atidėjimų, kai kurioms įmonėms, kurios nesugebėjo prisitaikyti, vienintelė likusi išeitis – bankrotas. Antrąjį šių metų ketvirtį jau galėjome matyti ir įmonių, kurios nebeturi veiklos perspektyvų, nes jų veiklos modelis buvo priklausomas nuo santykių su Rusija. Statybos sektorius irgi turi labai rimtų iššūkių, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos auga, tačiau paveikia žaliavų kainų šuoliai, darbuotojų trūkumas, didelė konkurencija.
– Ar nenukenčia smulkieji verslininkai, kurie susikuria sau darbo vietas?
– Tikėtina, kad tai smulkiosios įmonės. Apie didelių įmonių bankrotus negirdėjome. Antrasis šių metų ketvirtis buvo išskirtinai geras, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius penkiolika metų. Per vieną ketvirtį sukurta net 55 tūkst. naujų darbo vietų. Prie to prisidėjo atvykę ukrainiečiai, kurie užėmė laisvas darbo vietas. Žiūrint į tai, kiek yra užimtų vietų, bedarbių, sukuriama naujų darbo vietų, negalėtume sakyti, kad tai plataus masto problema. Yra specifinių problemų, kurios paveikė mažesnes, smulkesnes įmones, kurios nebuvo labai konkurencingos, nebuvo pasiruošusios tokiems iššūkiams.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip bankrotų situacija galėtų keistis dar šiais metais?
– Dabartinis skaičius, nors jis padidėjęs, palyginti su normaliu laikotarpiu, bet vis vien nedidelis. Keli šimtai įmonių, inicijuojančių bankrotą, per ketvirtį – nedaug, turint omeny, kad kiekvienais metais keli tūkstančiai įmonių stabdo veiklą ir pradeda. Tai natūralus procesas. Žiūrint į daugelį veiksnių, geopolitines problemas, nenustebčiau, jei matysime išliekantį didesnį bankrotų skaičių ir antroje metų pusėje, kitais metais. Aplinka išlieka tikrai nepalanki. Daug nuo elektros energijos, dujų kainų priklausomų įmonių, kurios neapsidraudusios nuo šokų, patiria šešis septynis kartus įsišaukusias elektros energijos sąnaudas.
– Dėl kokių priežasčių šiais metais atleista jau daugiau nei dvigubai žmonių nei praeitais metais?
– Turbūt yra keli pavieniai atvejai. Žinome „Lietuvos geležinkelių“ veiklos specifiką, sumažėjęs Baltarusijos prekių tranzitas, tačiau, atmetus kelis didesnius atvejus, nesureikšminčiau situacijos. Visa šalies užimtumo statistika rodo, kad buvo geriausias ketvirtis per du dešimtmečius. Sukurta 55 tūkst. naujų darbo vietų. Iki tol buvo opi problema darbuotojų trūkumas. Visuose sektoriuose kas trečia įmonė išskyrė darbuotojų trūkumo problemą. Ukrainiečių pabėgėlių banga padėjo išspręsti problemą. Pavieniai masiniai atleidimai nėra nacionalinė problema, kuri virs į sparčiai augantį nedarbo lygį. Tačiau tikėtina, kad ir dėl Rusijos, energijos krizės, lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo matysime didesnį bankrotų skaičių ir nedarbo augimą per ateinančius metus.
– Ar nebus kaip 2008 m.?
– Galiu drąsiai sakyti, kad nebus kaip 2008 m. Tai labai mažai tikėtinas scenarijus. Tada nedarbo lygis pakilo iki 17 proc. Manau, dabar gali pakilti 1–2 procentiniais punktais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...