- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną.
Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad subsidijos grįžusiems iš prastovų darbuotojams buvo viena brangiausių paramos priemonių ir šiemet nepratęsta.
„Ji buvo gerokai brangesnė, ko gero, pati brangiausia iš to, ką per pirmą karantiną suteikėme. (...) Planuose jos atnaujinti nėra. Bent jau tokia apimtimi, kokia buvo, tikrai ne. Ar galėtų būti kitokia priemonė darbo vietų išsaugojimui? Žiūrėsime“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė Vytautas Šilinskas.
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sakė, jog ši parama už 2020 metus bus baigta mokėti sausį.
Ji buvo gerokai brangesnė, ko gero, pati brangiausia iš to, ką per pirmą karantiną suteikėme.
„Ši subsidija bus mokama iki sausio pabaigos, nes atsiskaitymai vyksta už gruodį, prognozuojame, kad suma gali išaugti iki 630 mln. eurų“, – komiteto posėdyje sakė tarnybos vadovė.
Anot jos, 27,5 tūkst. darbdavių subsidijų prašė 260,2 tūkst. grįžusių iš prastovų darbuotojų. Tuo metu 25,1 tūkst. šalies įmonių į prastovas buvo išleidusios 231,7 tūkst. darbuotojų.
Seimo nariai aiškinosi, kodėl nesutampa į prastovas išleistų ir iš jų grįžusių darbuotojų skaičius – skirtumas apie 30 tūkst.
„Logikos klaustukų iškyla, kai matome, jog prastovos laikotarpiu subsidijas gavusių įmonių skaičius yra mažesnis negu poprastovines įmokas gavusių įmonių, nes kaip gali pretenduoti į poprastovines įmokas įmonė, jeigu ji nesifiksavo subsidijų gavimui prastovos laikotarpiui?“, – klausė konservatorius Jurgis Razma.
I. Balnanosienė informavo, kad subsidijas galėjo gauti ne tik prastovas skelbusios įmonės, bet ir tos, kurios į prastovas darbuotojų neišleido, tačiau buvo įtrauktos į nukentėjusių bendrovių sąrašą bei pripažintos vykdančios žaliąsias ekonomines veiklas.
„Tada nebūtinai turėjo būti darbuotojus išleidusios į prastovas“, – aiškino tarnybos vadovė.
Tai kaip vadinti subsidijas poprastovinėmis, jeigu įmonės nebuvo išleidusios darbuotojų į prastovas?
„Tai kaip vadinti subsidijas poprastovinėmis, jeigu įmonės nebuvo išleidusios darbuotojų į prastovas?“ – replikavo J. Razma.
Pasak I. Balnanosienės, daugiausia subsidijų už prastovas pernai gavo prekybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo, maitinimo, transporto, turizmo sektoriuose dirbantys žmonės.
Sausio pradžioje ji sakė, kad per sausį ir vasarį už prastovas numatoma išmokėti apie 100 mln. eurų, o šiemet biudžete tam numatyta 180 mln. eurų.
Į prastovas per pirmąjį karantiną išleistiems darbuotojams subsidijos siekė 90 proc. darbo užmokesčio (vyresnio amžiaus – 100 proc.), bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).
Pernai birželio viduryje atšaukus karantiną, darbdaviams subsidijos mokėtos iki metų pabaigos: pirmus du mėnesius valstybė dengė prastovoje esančio darbuotojo algos dalį, jei ji neviršija MMA (437 eurų į rankas), vėliau du mėnesius – 50 proc., o dar du paskutinius mėnesius – 30 proc.
Nuo šių metų subsidijų tvarka pakeista – darbdaviams kompensuojama visa (100 proc.) į prastovą išleisto darbuotojo alga, bet ne daugiau kaip pusantros MMA (963 eurai), tačiau pinigai bus mokami per visą karantiną ir mėnesį po jo.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimų – atlyginimų kėlimo siekiant gauti didesnes subsidijas ar priimtus naujus darbuotojus iškart išleisti į prastovas – apskaičiuojant subsidiją atsižvelgiama į žmonių darbo užmokestį, gautą iki karantino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...