- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, darbo ginčų komisijose, įsteigtose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
Taip pat dažnėja atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisakė visų pateiktų reikalavimų, t. y. ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendė iki pirmojo posėdžio ir darbo ginčų komisijos nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.
„Taikos sutartys ar reikalavimų atsisakymas iki posėdžio rodo, kad darbo ginčų komisijos realizuoja esminę savo paskirtį – skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius bei vykdant tai teisiškai pagrįstai ir operatyviai“, – sako VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
I. Janukevičienė spėja, kad taikių susitarimų turėtų tik daugėti, kadangi naujuoju Darbo kodeksu skatinama diskusija ir susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, o darbo ginčų komisijos nėra išimtis.
Dažniausiai į darbo ginčų komisijas kreipiasi darbuotojai. Prašymai pateikiami dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio, darbo naktį, švenčių ar poilsio dienomis darbuotojai pirmąjį metų pusmetį kreipėsi kone 90 proc. atvejų.
Pagal darbuotojų prašymus pirmąjį 2017 m. pusmetį darbo ginčų komisijos nusprendė išieškoti jų naudai per 2 milijonus eurų darbo užmokesčio skolų. Materialinei žalai atlyginti darbdavių naudai nuspręsta išieškoti apie 78 tūkst. eurų.
„Darbo ginčų komisijų svarba, atsakomybė ir, be abejo, darbo apimtys ypač išauga dabar, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Išplėtus darbo ginčų komisijų funkcijas, joms pavesta nagrinėti beveik visus individualius darbo ginčus. Įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie pagal seno darbo kodekso nuostatas buvo nagrinėjami tiesiogiai teisme, taip pat kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės“, – pabrėžia I. Janukevičienė.
Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus ir kolektyvinius ginčus dėl teisės. Dėl didėjančio darbo ginčų skaičiaus šiais metais įsteigtos dar trys darbo ginčų komisijos. Taigi, šiuo metu įvairiuose Lietuvos regionuose veikia 17 darbo ginčų komisijų: Vilniaus teritoriniame skyriuje – 6, Kauno ir Klaipėdos – po 3, Šiaulių – 2, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose – po vieną darbo ginčų komisiją. Utenos, Marijampolės, Tauragės teritorinius skyrius aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos. Nuo 2013 m. veikiančiose darbo ginčų komisijose, išsprendus darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio, nukentėjusioms pusėms nuspręsta išieškoti beveik 18 milijonų eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...