- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms,turintiems negalią, ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės "Spinter tyrimai" gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Aiški tendencija
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) atstovas Gediminas Bartkus teigia, kad tokia nuomonė nestebina – deja, bet dauguma darbo rinkoje veikiančių įmonių šiandien nėra pasirengusios priimti negalią turinčių darbuotojų.
"Sveiki visi esame vienodai, o silpnas – kiekvienas savaip. Panašu, kad į sveikųjų poreikius masiškai orientuota darbo infrastruktūra yra rimtas iššūkis darbdaviams, nes norint įdarbinti neįgalų žmogų aplinką tektų iš esmės personalizuoti, o keičiantis darbuotojams – vėl perdaryti, koreguoti. Patiems darbuotojams dažniausiai į akis krenta infrastruktūrinis aplinkos nepritaikymas, specialių sąlygų nesudarymas judėjimo negalią turintiems asmenims ar akliesiems. Kita vertus, gali būti, kad patys dirbantieji nėra tikri, kaip sektųsi dirbti ir bendrauti su negalią turinčiu kolega, kokių bendradarbio gebėjimų galima tikėtis", – sako NSĮS vadovas G.Bartkus.
Socialinis atspalvis
Apklausos duomenimis, vos kas dešimtas (11 proc.) yra tvirtai įsitikinęs, kad negalią turinys žmonės jų darbovietėje galėtų dirbti, o 22 proc. išreiškė nuosaikesnį pritarimą. Dažniau optimistiškesnį požiūrį reiškė jaunesni respondentai, kurie paprastai yra tolerantiškesni kitokiems visuomenės nariams.
Panašu, kad į sveikųjų poreikius masiškai orientuota darbo infrastruktūra yra rimtas iššūkis darbdaviams.
G.Bartkaus teigimu, silpnesnių, labiau pažeidžiamų darbo grupių integracija dažniau yra socialinės politikos, o ne efektyvumo siekiančio verslo esminis tikslas. Vien dėl šios priežasties darbo infrastruktūros individualizavimas turi stiprų socialinį atspalvį. NSĮS skaičiavimu, aplinkos pritaikymas ir sąlygų sudarymas negalią turinčiam asmeniui, priklausomai nuo negalios tipo ir laipsnio, gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
"Darbo vietos socialinio "dizaino" kaina yra ganėtinai aukšta, o investicija niekada nėra baigtinis procesas. Užimtumo įstatymas neįgaliuosius įdarbinančioms bendrovėms numato panašias darbo užmokesčio subsidijas kaip ir socialinėms įmonėms, bet faktas lieka nepakitęs – subsidijos nepadengia realių išlaidų, todėl taip ir netapo katalizatoriumi, padedančiu efektyviau mažinti socialinę atskirtį. Maža to, iš sąjungos vienijamų įmonių patirties galime sakyti, kad tai net ne vien finansų klausimas. Efektyvi neįgaliųjų integracija reikalauja visapusiško įsigilinimo į žmonių galimybes, įpročius, gebėjimų ir kompetencijų kėlimą. Taip pat būtina investuoti ir į visą kolektyvą – padėti žmonėms dirbti kartu, vieniems kitus pažinti ir kartu augti", – teigia NSĮS vadovas.
Nepriimtinas elgesys
Labai dažnai neįgalieji, patekę į darbo rinką, susiduria su įvairiais sunkumais. Viena jų – socialiai nepriimtinas elgesys. Su šia problema dažniausiai susiduria protinę negalią turintys darbuotojai.
"Socialinėse įmonėse turime kitokių patirčių. Mūsų verslas, jo organizavimas pritaikytas būtent neįgaliesiems. Čia žmonės dirba kartu su sveikais kolegomis, todėl ateinantis naujas neįgalus darbuotojas gali nesibijoti jaustis kolektyve tarsi balta varna, nes šalia dirba tokie pat kaip jis arba tie, kurie prie įvairių negalių turinčių kolegų jau yra pripratę, žino, kaip su jais bendrauti, kaip užmegzti ryšį ir jį išlaikyti", – pastebi G.Bartkus
Darbdaviams trūksta informacijos apie neįgaliųjų gebėjimus, todėl dažnai jie netiki, kad neįgalieji galėtų atlikti darbą kokybiškai.
"Neretai skaudžias istorijas pasakoja tie, kurie mėgino darbo ieškoti atviroje darbo rinkoje, tačiau savo vietą galiausiai rado socialinėse įmonėse. Deklaracijos ir lozungai apie verslo socialinę atsakomybę ir lygias galimybes ar net valdžios kalbos apie privalomas kvotas negalią turintiesiems yra gražioji medalio pusė. Tačiau realybė atrodo gerokai kitaip ir prieš tai užsimerkti, vadinasi, tiesiog ignoruoti problemą", – įsitikinęs G.Bartkus.
Europos Komisijos duomenimis, negalią turinčių žmonių užimtumo rodikliai yra prastesni, nei ES vidurkis, o neįgaliųjų skurdo rizika yra viena didžiausių visoje ES ir toliau didėja. 2011 m. šis rodiklis siekė 16 proc., o 2017 m. skurdą patyrė jau 35,1 proc. Lietuvos neįgaliųjų. Lietuvoje asmenų, turinčių negalią, skurdo rizikos rodiklis (2017 m. 35,1 proc.) yra beveik dvigubai didesnis negu tų, kurie negalios neturi (17,1 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės25
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...