Pabėgėlių iš Ukrainos skundai: net sutartys pasirašomos nesuprantama kalba

– Dėl ko dažniausiai skundžiasi karo pabėgėliai iš Ukrainos?

– Pastaruoju metu dažniausiai kreipiasi dėl darbo sutarčių sudarymo. Nemaža jų dalis dirba ir be sutarčių kaip nelegalai. Beveik kiekvieną dieną tenka spręsti ne tik dėl darbo, bet ir dėl migracijos bei mokestinių dalykų kilusias problemas. Stengiamės išaiškinti esminius įstatymus, susijusius ir su kitomis institucijomis. Stebime, kad dažnai darbo sutartys būna sudaromos tik lietuvių kalba, nors įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad jeigu darbuotojas yra užsienietis, vienas darbo sutarties egzempliorius turi būti sudarytas jam suprantama kalba.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Vadinasi, žmogus net nesupranta, ką pasirašo darbo sutartyje?

– Taip, būna, kad pasirašo, bet tiksliai nežino, ką. Tiesiog aptariamos žodžiu tam tikros darbo sąlygos, bet negali suprasti, kas ten parašyta iš tiesų. Pavyzdžiui, žmogus sutarė, kad jam už valandą bus mokama po 8 eurus, o sutartyje parašyta, kad – 5,20 euro. Labai dažni atvejai, kad karo pabėgėliai sutaria su darbdaviu atlygį žodžiu, bet paskui negauna nei atsiskaitymo lapelio, nei sulygtos sumos. Tuomet ateina skųstis, klausia, kodėl negauna sulygto atlygio. Kadangi sutartyje būna jo parašas, todėl tokiais atvejais padėti labai sunku. Juk pats pasirašė tokią sutartį.

Žmogus sutarė, kad jam už valandą bus mokama po 8 eurus, o sutartyje parašyta, kad – 5,20 euro. Labai dažni atvejai, kad karo pabėgėliai sutaria su darbdaviu atlygį žodžiu.

 

– Ar tai reiškia, kad kai kurie darbdaviai naudojasi karo pabėgėliais kaip pigia darbo jėga?

– Taip. Kadangi ukrainiečiai nežino mūsų teisės aktų, darbdaviai tuo pasinaudoja. Ukrainiečiai nežino ir migracijos įstatymų, ir mokestinių niuansų. Kai nusivylę į mus kreipiasi, paaiškiname, kokie tie teisės aktai, dažnai sako, kad jiems darbdavys visi ne taip sakė.

– Kaip baudžiami įstatymus pažeidžiantys darbdaviai?

– Jeigu pažeidžia teisės aktus, yra numatytos baudos. Pavyzdžiui esant teisės pažeidimams, gresia baudos nuo 240 iki 880 eurų. O jeigu įdarbina žmogų nelegaliai, ką dažnai aptinkame ypač statybų sektoriuje, baudos yra nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Ir dar papildomai, pagal Užimtumo įstatymą, už kiekvieną nelegalą yra daugiau kaip 800 eurų siekiančios baudos.

– Ar būna atvejų, kai aiškinantis darbo santykius tenka pasitelkti ir policiją?

– Taip, tokių atvejų buvo ne vienas. Neretai patys ukrainiečiai nenori atvirauti. Sako, kad pradėjo dirbti tik šiandien, o pasigilinus išaiškėja, kad jis dirba nelegaliai jau keletą savaičių. Darbdaviai juos primoko, ką sakyti per tokius reidus. Kartą teko kviesti policiją tam, kad žmogus nepateikė  dokumentų ir negalėjome išsiaiškinti jo tapatybės.

– Ko gero, didžioji dalis karo pabėgėlių dirba už minimalų atlyginimą?

– Taip, nemaža dalis dirba už minimalią algą. Darbo sutartyje įpratai įrašomas truputėlį didesnis nei minimalus atlyginimas, nors žodžiu dažniausiai būna sutarę kitaip.

– Ar reaguojate ne tik į skundus, bet ir savo iniciatyva organizuojate reidus?

– Taip, kiekvieną mėnesį vykstame į reidus, atliekame patikrinimus. Daugiausiai pažeidimų aptinkame statybų sektoriuje, randame daug dirbančių nelegalų.