- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokamas mažesnis atlyginimas, nei pažadėta, darbo sutartis pasirašo nesuprantama kalba, tad nežino net, kas jose, dirba nelegaliai – tai tik keletas karo pabėgėlių iš Ukrainos skundų. Kokios dar problemos juos atgena pas darbo inspektorius, LNK žurnalistė teiravosi Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovo Vytauto Ročio.
– Dėl ko dažniausiai skundžiasi karo pabėgėliai iš Ukrainos?
– Pastaruoju metu dažniausiai kreipiasi dėl darbo sutarčių sudarymo. Nemaža jų dalis dirba ir be sutarčių kaip nelegalai. Beveik kiekvieną dieną tenka spręsti ne tik dėl darbo, bet ir dėl migracijos bei mokestinių dalykų kilusias problemas. Stengiamės išaiškinti esminius įstatymus, susijusius ir su kitomis institucijomis. Stebime, kad dažnai darbo sutartys būna sudaromos tik lietuvių kalba, nors įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad jeigu darbuotojas yra užsienietis, vienas darbo sutarties egzempliorius turi būti sudarytas jam suprantama kalba.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Vadinasi, žmogus net nesupranta, ką pasirašo darbo sutartyje?
– Taip, būna, kad pasirašo, bet tiksliai nežino, ką. Tiesiog aptariamos žodžiu tam tikros darbo sąlygos, bet negali suprasti, kas ten parašyta iš tiesų. Pavyzdžiui, žmogus sutarė, kad jam už valandą bus mokama po 8 eurus, o sutartyje parašyta, kad – 5,20 euro. Labai dažni atvejai, kad karo pabėgėliai sutaria su darbdaviu atlygį žodžiu, bet paskui negauna nei atsiskaitymo lapelio, nei sulygtos sumos. Tuomet ateina skųstis, klausia, kodėl negauna sulygto atlygio. Kadangi sutartyje būna jo parašas, todėl tokiais atvejais padėti labai sunku. Juk pats pasirašė tokią sutartį.
Žmogus sutarė, kad jam už valandą bus mokama po 8 eurus, o sutartyje parašyta, kad – 5,20 euro. Labai dažni atvejai, kad karo pabėgėliai sutaria su darbdaviu atlygį žodžiu.
– Ar tai reiškia, kad kai kurie darbdaviai naudojasi karo pabėgėliais kaip pigia darbo jėga?
– Taip. Kadangi ukrainiečiai nežino mūsų teisės aktų, darbdaviai tuo pasinaudoja. Ukrainiečiai nežino ir migracijos įstatymų, ir mokestinių niuansų. Kai nusivylę į mus kreipiasi, paaiškiname, kokie tie teisės aktai, dažnai sako, kad jiems darbdavys visi ne taip sakė.
– Kaip baudžiami įstatymus pažeidžiantys darbdaviai?
– Jeigu pažeidžia teisės aktus, yra numatytos baudos. Pavyzdžiui esant teisės pažeidimams, gresia baudos nuo 240 iki 880 eurų. O jeigu įdarbina žmogų nelegaliai, ką dažnai aptinkame ypač statybų sektoriuje, baudos yra nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Ir dar papildomai, pagal Užimtumo įstatymą, už kiekvieną nelegalą yra daugiau kaip 800 eurų siekiančios baudos.
– Ar būna atvejų, kai aiškinantis darbo santykius tenka pasitelkti ir policiją?
– Taip, tokių atvejų buvo ne vienas. Neretai patys ukrainiečiai nenori atvirauti. Sako, kad pradėjo dirbti tik šiandien, o pasigilinus išaiškėja, kad jis dirba nelegaliai jau keletą savaičių. Darbdaviai juos primoko, ką sakyti per tokius reidus. Kartą teko kviesti policiją tam, kad žmogus nepateikė dokumentų ir negalėjome išsiaiškinti jo tapatybės.
– Ko gero, didžioji dalis karo pabėgėlių dirba už minimalų atlyginimą?
– Taip, nemaža dalis dirba už minimalią algą. Darbo sutartyje įpratai įrašomas truputėlį didesnis nei minimalus atlyginimas, nors žodžiu dažniausiai būna sutarę kitaip.
– Ar reaguojate ne tik į skundus, bet ir savo iniciatyva organizuojate reidus?
– Taip, kiekvieną mėnesį vykstame į reidus, atliekame patikrinimus. Daugiausiai pažeidimų aptinkame statybų sektoriuje, randame daug dirbančių nelegalų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų1
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu6
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...