- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kasmet daugiau nei 3 tūkst. žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iki 200 - žūsta ar susižaloja itin sunkiai, tačiau nemaža dalis šalies darbdavių grėsmių darbuotojų saugai nemato.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) organizuotame seminare „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuose“ ekspertai tikino, kad daugelis problemų kyla dėl nežinojimo.
„Diskutuojant su darbdaviais, dažnai išgirstama nuomonė, kad jie nenaudoja cheminių medžiagų, darbovietėje jų nėra arba beveik nėra, tad nėra ir pavojaus. Tačiau prieš kelis mėnesius vienoje gamybinėje įmonėje darbuotojai pradėjo blogai jaustis, teko kviesti greitąją pagalbą ir penki darbuotojai buvo išvežti į ligoninę. Galiausiai medikų išvada buvo tokia, kad darbuotojai apsinuodijo anglies monoksidu“, - pranešime spaudai cituojamas VDI Techninės saugos skyriaus vyr. darbo inspektorius Gediminas Valentėlis.
G. Valentėlis atkreipė dėmesį, kad dažnai nelaimingi atsitikimai ar profesinės ligos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, pasireiškia ne tose įmonėse, kur jų yra naudojama labai daug ar kur naudojamos tikrai pavojingos cheminės medžiagos, bet ten, kur to nesitikima.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad šaltuoju metų laiku uždaromos durys, langai, o patalpoje važinėja dujinis šakinis krautuvas. Vidaus degimo variklis išmeta dujas, kurių viena sudedamoji dalis - anglies monoksidas. Taigi, darbuotojai prisikvėpavo tų dujų ir dėl to jie pasijautė blogai“, - komentavo G. Valentėlis.
Pagal pranešimą, vertinant profesinę riziką darbo vietose dažniausiai dėmesys sutelkiamas į matomus pavojus, į nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų prevenciją, ir pamirštami kiti ne tokie akivaizdūs, bet labai pavojingi rizikos veiksniai.
G. Valentėlis pastebėjo, kad darbe gali būti nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, bet cheminiai pavojingi veiksniai susidaro technologinio proceso metu. Paprasčiausias pavyzdys - medienos šlifavimas, šio proceso metu cheminių medžiagų nenaudojama, bet susidaro medienos dulkės, o tai jau yra cheminis veiksnys.
Pagal pranešimą, daugelis darbuotojų Europoje patiria pavojingų medžiagų poveikį, o informuotumas šiuo klausimu dažnai yra menkas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos šiemet atliktos darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad net 33 proc. apklaustųjų neturi jokios informacijos apie darbe naudojamų cheminių priemonių poveikį sveikatai.
Svarbu, kad pavojingos medžiagos gali sukelti ūmių ir ilgalaikių sveikatos problemų, pavyzdžiui, odos sudirginimą, kvėpavimo takų ligas ar vėžį. Taip pat jos kelia grėsmę saugai, pavyzdžiui, gali būti gaisro, sprogimo ir uždusimo priežastimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...