- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų pirmąjį pusmetį net 8 073 trečiųjų šalių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje. Tai didžiausias Užimtumo tarnybos (UŽT) išduotų leidimų dirbti ir sprendimų skaičius nuo 2017 m.
2021 m. nustatyta kvota supaprastinta tvarka leidžia įdarbinti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų sektoriuje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkio. Ir labai abejojama, kad tokia įvežtine darbo jėga galima užpildyti rinkoje žiojinčią skylę. Darbdaviai teigia, kad nors praėjusios savaitės pabaigoje registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 13,1 proc., t.y. buvo registruota beveik 230 tūkst. bedarbių, dauguma jų neturi kvalifikacijos.
Daugiausia – ukrainiečių
4 783 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams (iš jų – 4 275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 – dirbti sezoninį darbą ir 195 – komandiruotiems užsieniečiams) ir 3 290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 buvo sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams). Palyginkime: 2020 m. pirmąjį pusmetį išduoti 2 985, 2019 m. – 4 466, 2018 m. – 2 425, o 2017 m. – 3 357 leidimai.
"Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Tad darbdaviai, ketinantys įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, privalėjo kreiptis į UŽT dėl leidimų dirbti ir sprendimų užsieniečiams išdavimo", – sakė UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Daugiausia tokių prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai – 1 695, Kauno – 1 099, Šiaulių – 901, Klaipėdos – 571 ir mažiausias poreikis buvo Panevėžio – 204.
Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.
Plati geografija
Trečiųjų šalių piliečiai atvyko iš 36 šalių. 49 proc. – iš Ukrainos (pernai – 64 proc.), Baltarusijos – 34 proc. (pernai – 23 proc.), Rusijos – 4 proc. (pernai – 3 proc.). 2020 m. net 4 proc. visų atvykėlių sudarė Uzbekistano piliečiai, šiemet jų skaičius gerokai mažesnis (101).
Svetimšalių kvalifikuotų darbuotojų daugiausia atvyko iš Ukrainos – 2 192 ir Baltarusijos – 1 521, Rusijos – 182, Kirgizijos – 121, Uzbekistano – 101, Tadžikistano – 99. Po kelias dešimtis išduotų leidimų skaičius buvo Kazachstano (48), Moldovos (32), Sakartvelo (31), Indijos (25), Azerbaidžano (24), Turkijos (23), Filipinų (20), Kinijos (12) piliečiams.
Po 4–5 užsieniečius atvyko iš Nepalo, Armėnijos, Izraelio, Tailando, Peru, po du iš Ganos ir Pakistano. Dar iš penkiolikos šalių – Bahreino, Bangladešo, Brazilijos, Kenijos, Egipto, Indonezijos, Irano, Kamerūno, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Turkmėnistano – įsidarbino po vieną šių šalių pilietį.
Tarp atvykėlių dominuoja vyrai – jie sudaro 90 proc. (4 039).
Paslaugų sektorius – lyderis
Šiemet išduodant leidimus dirbti dominuoja paslaugų sektorius – 72 proc. atvykusios darbo jėgos sudaro būtent darbuotojai šiame sektoriuje (pernai – 23 proc.). 2020-aisiais lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc. išduotų leidimų dirbti, šiemet į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių. Palyginti su pernai, nuo 26 proc. iki 13 proc. sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonės sektoriuje. Dar drastiškiau smuko žemės ūkio įmonėms išduodamų leidimų dirbti skaičius – nuo 12 proc. iki 1 proc., palyginti 2020 m. ir 2021 m. pirmuosius pusmečius.
Daugiausia leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) pagal profesijas šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 2 202 (52 proc. visų leidimų), virėjams (249), pakavimo įrangos operatoriams (235).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą6
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...