- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pramonininkų konfederacija gauna vis daugiau skundų, jog tiekėjai atsisako pratęsti sutartis įmonėms, kurios didžiąją dalį elektros pasigamina patys. Verslui blogai, bet po saulės elektrinių bumo Lietuvoje panašu, kad tas pats laukia visų buitinių vartotojų su saulės elektrinėmis. Tai yra visiškas fiasko tų politikų, kurie turi būti už tai atsakingi. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Martynu Nagevičiumi.
– Visų pirma, paprastai paaiškinkite, kas yra „Net Metering“ sistema, kuria naudojasi verslas, bet nesulaukia sutarčių pratęsimo.
– „Net Metering“ sistema yra tokia pati kaip ta, kuria naudojasi visi buitiniai vartotojai, turintys savo saulės elektrinę t. y. vasaros metu saulės elektrinė gamina saulės elektros perteklių, kurio tuo metu nesuvartoja vartotojas, ji yra atiduodama tiekėjui, o naktį arba žiemą, kai saulė nešviečia, iš tiekėjo atsiimi elektrą ir naudoji nemokamai.
– Tai ko dabar sulaukė verslas, kuris turi šitą modelį?
– Jie sulaukia elektros tiekėjų nenoro bendradarbiauti šitoj vietoj, nes visa šita sistema yra labai gera vartotojams. Pati saulės energetikos plėtra yra labai reikalinga valstybei. Užtikrina energetinę nepriklausomybę, atsiranda daug saulės elektrinių, gamina daug elektros, didelė elektros pasiūla. Visiems naudinga, tik nenaudinga tiekėjui. Tiekėjas privalo elektrą paimt, po to atiduoti negaunant pajamų. Kitas dalykas, daugėjant saulės elektrinių, kai saulė šviečia, elektros kaina paprastai būna mažesnė. Kuo toliau, tuo tas bus ryškiau.
– Kas tada nutinka tiems verslininkams, kurie investavo į saulės elektrines, pasistatė jas ir dabar negauna sutarčių? Ką tai jiems reiškia finansiškai?
– Jiems tiekėjas sako, kad nebegaliu pratęsti su tavim sutarties arba galiu pratęsti, bet jei tu kažkiek elektros dar perki iš manęs, bet už tą papildomą elektrą mokėsi gerokai daugiau negu mokėtum įprastai. Kitas tiekėjas sako tą patį. Galų gale visi numigruos pas tą garantinį tiekėją, valstybinį ESO, kuris jiems tieks kitų elektros vartotojų sąskaita tą paslaugą. Čia yra negerai. Reikia šitą sistemą kažkaip keisti, kad kas yra visiems naudinga, būtų naudinga ir tiekėjams.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs net keletą kartų feisbuke parašėte, kad iki rinkimų turbūt nieko nereikėtų tikėtis. Prie ko čia rinkimai?
– Matot, gaminančių vartotojų Lietuvoje artėja prie 100 tūkst. ir tai yra dažnai turtingesni negu vidutiniškai žmonės. Ir padaryti kažkokį schemos pakeitimą, kuri taptų mažiau naudinga gaminantiems vartotojams politiškai yra labai sudėtinga, nes tie visi gaminantys vartotojai bus nepatenkinti tuo sprendimu, kurį dabar įvedė vyriausybė.
– Gali būti, kad problemos bus akivaizdžios, ar ne?
– Aš įsivaizduoju, dabar energetikos ministerija stengsis kažkaip tą dalyką nukelti iki rinkimų ir atiduoti sekančiai valdžiai išspręsti tą problemą gal iš dalies ir nelabai populiariomis priemonėmis, o gal ir priemonėm, kurios tiesiog pakeistų tą „Net Metering“ į kitą tokią pačią palankią gaminančiam vartotojui, bet kartu ir tiekėjui schemą.
– Tai kokie yra sprendimai? Mes girdėjome keletą kartų, kad gali būti, jog reikės pardavinėti vasarą, kai saulė šviečia, elektrą už nulį centų ir žiemą pirkti ją brangiai tiems, kurie turi saulės elektrines. Panašu, kad tas laukia visų, ar ne?
– Iš to galima net uždirbti, jeigu tu gali prisitaikyti elektros vartojime prie kintančios elektros kainos dienos bėgyje. Sakykim, elektromobilį krauti tuo metu, kai elektra yra pigi. Mes kalbam apie 5-10 proc. visuomenės. Ką daryti su tais 90 proc., kurie nenori galvoti, kokia yra elektros kaina, nenori investuoti į išmanaus namo kažkokius sprendimus, nori tiesiog ramiai gyventi ir kad pas juos būtų mažos sąskaitos? Aš galvočiau apie tokią vokišką schemą, kuri naudojama Vokietijoje. Būtent tos elektros, kuri yra pagaminta saulės elektrinėse, suformuoti supirkimo kainą.
– Pasakykit taip ar ne: šiandien pas jus ateitų šeima, kuri sakytų, mes turime šiek tiek atliekamų pinigų, norėtume pastatyti saulės elektrinę, nežinom, kokios bus sąlygos. Statytis jiems tą saulės elektrinę ar ne, žinant, kad sąlygos gali taip kardinaliai pasikeisti?
– Sąlygos nepasikeis taip, kad tie gaminantys vartotojai liks nuskriausti. Taip nebus, nes tai yra 100 tūkst. įtakingų gyventojų ir tai yra valstybės strateginis tikslas, kad saulės energetika plėstųsi. Aš manau, kad dabartinė schema tiesiog bus pakeista į kitą, bet irgi gaminantiems vartotojams palankią schemą. Ir mano rekomendacija žmonėms vis dėlto būtų, jeigu jie turi tuos pinigus, geriau juos investuoti į energetinę nepriklausomybę, saulės energetiką, negu laikyt toliau spintelėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?1
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...