Dalis darbdavių atstovų atsargiai žiūri į ministerijos siūlymą dėl atlyginimų

Trišalė taryba antradienį diskutavo apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus dėl darbo užmokesčio mokėjimo.

Ministerija siūlo, kad darbo užmokesčio dalis, viršijanti Lietuvos statistikos departamento paskelbto praėjusių kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą.

Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 10 darbuotojų, tai nebūtų taikoma.

Tiesa, SADM pateikia ir kelias alternatyvas: pirmoji darbo užmokesčio dalis, viršijanti minimaliąją mėnesinę algą, taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą.

Tai nebūtų taikoma darbdaviams, turintiems mažiau nei 10 darbuotojų.

Antrąja alternatyva darbo užmokestis, taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą, o atskiru darbuotojo prašymu – grynaisiais pinigais. Jeigu darbo užmokestis darbuotojo prašymu mokamas grynaisiais pinigais, darbdavys apie tai praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė (LBA) Eivilė Čipkutė sako, kad bankai pritaria SADM siūlymui.

„Mes palaikytume pasiūlymą dėl dviejų priežasčių: visų pirma, kai darbo užmokestis būtų mokamas tik negrynais, tai padėtų sumažinti „šešėlį“. Antras dalykas, ką pastebime iš bankų veiklos, kad tai neretai tampa darbuotojų išnaudojimo įrankiu, ypač kalbant apie emigrantus“, – sakė E. Čipkutė.

Ji taip pat nurodė, kad banko būtinųjų paslaugų krepšelis kainuoja 1,45 euro, nepasiturintiems jis kainuoja mažiau.

„Kalbant apie ne ES rezidentus, dažniausiai kalbama apie Ukrainos, Baltarusijos piliečius, jiems sąskaitos atidarymas kainuoja brangiau. (...) Sprendimas galėtų būti, jeigu tiems darbuotojams būtų paimamas laikinas leidimas gyventi, tuomet jiems būtų taikomas bazinis krepšelis“, – sakė LBA prezidentė.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sakė, kad siūlymą dar reikėtų geriau apsvarstyti.

„Galime pripažinti, kad yra problema su trečiųjų šalių darbuotojais, o jie dominuoja. Reikia vertinti, kad mūsų vairuotojai nevažiuoja į prekybos centrus, į senamiestį, jie daugiausia laiko praleidžia kitose zonose, pramonėje, kur nėra tokios pasiūlos, nėra bankomatų, tai jiems geriausias variantas vis dėlto yra atsivežti grynus pinigus“, – sakė T. Garuolis.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad jos atstovaujami verslai siūlymui nepritaria.

„Mes kategoriškai prieš, nes tiek pirma, tiek antra siūloma alternatyva sukuria didelę papildomą naštą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o antra alternatyva ir valstybei, nes nežinau, kaip gali turėti „Sodros“ teritoriniai skyriai tyrėjus, kas tikrins ir žiūrės. Kitas dalykas, tai neišsprendžia „šešėlio“, – sakė E. Šiškauskienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbuotojų atstovai skirtingai vertina šį siūlymą.

„Didžiausios baimės, kad paslaugų prieinamumas gana menkas kaimiškose vietose. Man alternatyva numeris du atrodo logiškai, tik reikėtų rašyti, kad ne į banko sąskaitą pervedamas atlyginimas, o į darbuotojo nurodytą sąskaitą, nes sąskaitos gali būti ir unijoje, alternatyviose finansinėse institucijose, tai tą laisvę reikėtų palikti darbuotojui“, – sakė I. Ruginienė.

„Kitas dalykas – buvo gerų idėjų išsakyta, kad galėtume pagalvoti, kad gal reikėtų nuostatos, kad darbdavys turėtų pasirinkti vieną nekeičiamą būdą arba tik grynais, arba tik į banko sąskaitą (pervedamas atlyginimas – ELTA), kad nebūtų mišrių“, – pridūrė konfederacijos pirmininkė.

Jos teigimu, siekiant kovoti su „šešėliu“, Vyriausybė taip pat galėtų apmąstyti lengvatas arba banko skaitytuvų dalijimą smulkiajam verslui, kad taip būtų palengvintas jų atsiskaitymas su darbuotojais.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sakė, kad darbuotojai galėtų pasirinkti, kokia forma nori gauti darbo užmokestį, o administracinė našta, pasak jo, atlyginimus pervedant į sąskaitą sumažėtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aaa

Aaa portretas
Prisipirko brangiu lusnu o dabar nezino kaip bankui atmojuoti Dddd

Anonimas

Anonimas portretas
viskas cia aisku kad PIGZZZZ

.

. portretas
Nieko suprast neįmanoma Aišku tik kad BUTAI BRANGS
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių