- Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartotojai šiuo metu yra sukaupę labai daug įšaldyto kapitalo (daiktų, automobilių, vasarnamių), kuriuo beveik nesinaudoja ir kuris galėtų nešti jiems pajamas, LRT RADIJUI sako verslininkas Ilja Laursas. O tie, kurie perka dalijimosi ekonomikos srities paslaugas, turėtų nepamiršti, kad nepatenkintiems Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepadės, todėl saugiausia iš pradžių pasirašyti sutartį, pastebi žurnalo „Valstybė“ apžvalgininkas Karolis Makrickas.
Visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, sparčiai plečiasi dalijimosi ekonomika. Per tam skirtas platformas, pavyzdžiui, interneto svetaines ar mobiliąsias programėles, paslaugų ieškantys vartotojai jas gali gauti iš kito žmogaus. O tie, kurie jas siūlo, – užsidirbti. Ekonomikos specialistai sako, kad tokio tipo mainai (kartais ir be tarpininkų) su laiku gali stipriai pakeisti ekonomikos dėsnius.
Anot I. Laurso, dalijimosi ekonomikos populiarumą lemia labai daug ekonominių prielaidų. „Vartotojai šiuo metu yra sukaupę labai daug įšaldyto kapitalo (daiktų, automobilių, vasarnamių), kuriuo beveik nesinaudoja. Teoriškai šitas įšaldytas kapitalas galėtų nešti jiems pajamas“, – sako verslininkas. Taip pat, priduria jis, atsiradus žaibiško bendravimo priemonėms, dalijimosi ekonomiką suvaldyti tapo lengviau – viena iš tokių dalijimosi ekonomikos svetainių Lietuvoje naudojasi 2–3 proc. visų Vilniaus miesto gyventojų.
Šioje ekonomikos srityje dalijamasi ne tik daiktais, bet ir įgūdžiais. Lietuvoje ir užsienyje yra svetainių, kuriose žmonės siūlo santechniko ar elektriko paslaugas. Bet ne visada paslaugų pirkėjai lieka visiškai patenkinti. „Nežinau, ar tokiu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padėtų. Saugiausia būtų iš pradžių pasirašyti sutartį“, – pataria K. Makrickas.
I. Laursas sako, kad jam yra tekę ir nusivilti šiomis paslaugomis. „Nėra tobulo verslo, reikia susitaikyti, kad paslaugos kokybė gali būti neprognozuojama. Tiesa, norėčiau paminėti, kad šioje ekonomikos srityje labai daug dėmesio skiriame reitingavimui. Pavyzdžiui, jei „Uber“ klientas patenkintas paslauga, jis gali reitinguoti jį vežusį vairuotoją“, – pastebi verslininkas.
Tendencijos rodo, kad dalijimosi ekonomika populiarėja ir tikrai nesustos populiarėti artimiausiu metu. „Vienos tyrimų bendrovės duomenimis, 2025 m. pasaulinė dalijimosi ekonomikos rinka bus vertinama 335 mlrd. JAV dolerių, 2014 m. ši rinka buvo vertinama buvo 15 mlrd. dolerių“, – pasakoja K. Makrickas.
Paklaustas, ar šioje srityje žmonės galėtų rasti pragyvenimo šaltinį, K. Makrickas sako, kad pirmiausia reikia suprasti, kad šioje srityje iš karto labai daug pinigų neuždirbsi. „Pavyzdžiui, „Uber“ paslaugų tiekėjas per metus uždirba apie 50–70 tūkst. dolerių, bet, jei atskaičiuosime draudimo ir taisymų išlaidas, tokių sumų nebeliks“, – pastebi apžvalgininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...