- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip praneša LNK, Lietuvos bankas pastebi, kad gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi gerokai daugiau ir didesnes sumas. Vartojimo kredito rinka išaugo 32 proc. pagal sutartis ir 52 proc. pagal pasiskolintas sumas.
Bankas ragina gyventojus prieš prisiimant naujų finansinių įsipareigojimų, tinkamai įvertinti savo galimybes, pavyzdžiui, numatomas komunalines išlaidas šią žiemą, didesnes kredito įmonės įmokas dėl išaugusių ribų ar palūkanų , – kad tai netaptų našta. Kreditoriai sako, kad matyti ir ženklų, kad gali kilti problemų dėl kreditų ir paskolų grąžinimo jau dabar yra vėluojančių paskolas grąžinti.
Apie nerimo ženklus kredito rinkoje LNK žurnalistė kalbėjosi su „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadove Jekaterina Rojaka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:
Dabar susiduriame su fenomenu, kad žmonėms tiesiog neužtenka pinigų suplanuotiems pirkiniams. Ir jie aktyviau naudojasi vartojamais kreditais norėdami patenkinti savo poreikius. Tarkim, tai buvo planuojama iš anksto, bet šiandien atėjo laikas atsiskaityti ir faktiškai pinigų neužtenka. Reikėtų pripažinti, kad tai dar ne šildymo sezono pradžia.
– Ar galima sakyti, kad žmogus, pasiskolinęs dar kartą skolinasi tam, kad padengtų ankstesnę skolą?
– Yra tokių atvejų, bet jie tikrai nėra masiniai. Skolintis norint padengti prieš tai buvusį įsiskolinimą yra ir rizikinga, ir nenaudinga. Nes tuomet išauga ir žmogaus rizikos vertinimas. Ir tada jis gauna paskesnę paskolą vis kitomis, blogesnėmis, sąlygomis. Tą irgi reikėtų turėti mintyje.
Reiktų pripažinti, kad tam tikrų svyravimų įvyko ir tuo pačiu vartotojai vertina perspektyvas prastai. Jei pažiūrėtume į paskutinius skaičius, kurie pasirodė vakar, tai daugiau negu trečdalis vartotojų galvoja, kad per ateinančius 12 mėnesių jų finansinė situacija pablogės. Kad pablogės ekonomika, galvoja jau 2/3 gyventojų. Jie jau laukia tos pablogėjusios situacijos, iš dalies tam ir ruošiasi. Kai didelė infliacija, gana racionalu yra tuos pinigus išsaugoti jeigu ne banke, tai per tam tikrą pirkimo realizavimą. Kai nusiperki kažką ir galbūt tikiesi, kad kitais metais nebūtum nusipirkęs, kadangi jis galėtų kainuoti dar brangiau. Tai kaip ir investicija į prekę. Tai, žinoma, trumpalaikis laikotarpis. Matome, kad iš tiesų yra auganti tendencija būtent vartojimo kredito poreikio. Tas labiausiai neramina. Tai, kad žmonės skolinasi būsto pirkimui, nėra labai blogai. Matėme, kad per pastaruosius keletą metų būsto kainos labai augo. Automatiškai didėja vidutinė būsto kaina – auga ir vidutinė kredito būstui kainą. Kol kas yra gerai tai, kad nematome stipraus vėlavimo iš gyventojų.
Bendros vėlavimo sumos irgi didėja kol kas labai neženkliai. Bet ta tendencija jau pakito į kitą pusę. T.y. jei anksčiau ir skolininkų skaičius, ir sumos mažėdavo, tai dabar skolininkų vis dar nedaugėja, bet sumos jau pradėjo augti.
– Ar tai reiškia, kad vėluoja mėnesį, kelis, bet vis tiek žmonės sumoka, atiduoda? Ar yra tokių, kuriems jau gresia neatidavimas?
– Kalbant apie neatidavimą, tokių yra. Jei istoriškai pažiūrėtume per visą laikotarpį, tai dabar esame praktiškai žemumoje. Ir taip vadinamas „blogų paskolų rodiklis“ Lietuvoje yra vienas žemiausių per visą istorinį laikotarpį ir vienas tikrai lyderiaujančių gerąja prasme visoje Europoje. Šiuo atžvilgiu esame ganėtinai saugūs. Žinoma, jei atsirastų verslų bankrotų banga, tai žmonėms, kurie dirba tuose versluose, gali atsirasti papildoma rizika, kad jie neišsimokėtų kreditų ir ta blogoji dinamika galėtų pasiskleisti per visą ekonomiką.
– Bet jei kreditoriai sako, kad didysis paskolų ėmimas buvo vasaros mėnesiais. Galima sakyti, kad vėlavimo ar „blogųjų kreditų“ banga atsiris daug vėliau, tarkim, prieš Naujus metus?
– Mes irgi labai laukiame statistikos, kuri pasirodys spalio, ypatingai lapkričio mėnesį. Priklausomai ir nuo orų, nuo šildymo sezono ir kiek pasikeitusios sąskaitos galėtų paveikti tiek žmonių nuotaikas, tiek sugebėjimą grąžinti, atsiskaityti laiku ir grąžinti skolas. Nes atsiskaityti laiku irgi yra labai svarbu, ypač jei planuoji pasiimti paskolą. Neatsiskaitymas, kad ir vienos ar kelių sąskaitų, gali kainuoti keliais procentiniais punktais brangesnę paskolą. Tai gana sudėtingas sprendimas kiekvienam finansiniam ūkiui.
– O jei žmogus, pasiėmęs vartojimo kreditą, iš tikrųjų nebeturi pinigų susimokėti, kas jo tada laukia?
– Yra tariamasi su kiekviena kredito įmone, kokiomis sąlygomis galima būtų grąžinti. Dėl vartojimo kredito pas mus praktiškai nebūdavo tokių atvejų, kad fizinis asmuo bankrutuotų arba kreiptųsi dėl fizinio asmens bankroto. Nors ši tendencija Lietuvoje per paskutinius penkerius metus irgi yra auganti. Visgi tai yra išskirtinė procedūra, su kuria susiduriama išskirtiniais atvejais. Dažniausiai susitariama, kokiomis sąlygomis galima būtų grąžinti paskolą.
Juo labiau, kad šiai dienai darbo rinka pas mus yra gana aktyvi ir vis dar nėra prisotinta. Bet jei bankrotų banga būtų reikšminga, tai tuomet ir situacija darbo rinkoje galėtų pasikeisti. Žmonės labai dažnai imdami paskolą ilguoju laikotarpiu ir žinodami, kad per paskutinius kelerius metus atlyginimas auga vidutiniškai po 10 proc. tikisi tokio pat augimo. Tai tam tikra dalis gyventojų tikriausiai nebuvo įskaičiavę, kad tam tikros turbulencijos rinkoje gali smarkai pakeisti jų finansinę padėtį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse13
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...