- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijai žadant artimiausiu metu įjungti Astravo atominę elektrinę (AE), bendrovės „Litgrid“ vadovas teigia, kad Lietuvos priimtas įstatymas apsunkino jėgainės finansines perspektyvas.
Daivis Virbickas patikino, jog daroma viskas, kad vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas būtų įgyvendinamas ir į šalies rinką nepatektų nė viena megavatvalandė iš Baltarusijos, vos tik bus įjungtas jėgainės reaktorius.
„Čia buvo tiesus, platus ir labai komerciškai patrauklus kanalas – tai yra kanalas prekiauti elektra tiesiai per Lietuvos-Baltarusijos pjūvį. Vertinant tą faktą, kad atominės elektrinės kaina gali siekti ir 5 mlrd. eurų, – nežinau, kiek tiksliai Astravas kainavo, bet atominės elektrinės paprastai tiek kainuoja, – tai galime suprasti kokie dideli pinigai investuoti ir kaip aktyviai tos jėgos, kurios investavo tuos pinigus, siekia visokiais būdais, metodais gauti komercinės naudos“, – sakė D. Virbickas.
„Iš komercinių srautų perspektyvos, dabartinis įstatymas ir prekybos su Baltarusija apribojimas iki nulio labai apsunkina Astravo atominės elektrinės vystytojams parduoti elektrą Europos rinkoje“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Jis patikino, jog ir toliau daroma viskas, kad Lietuvos vartotojai finansiškai neprisidėtų prie Astravo AE projekto.
„Aš, kaip „Litgrid“ vadovas, galiu už visą komandą pasakyti, kad „Litgrid“ nėra nė vieno darbuotojo, kuris nebūtų pasišventęs (...), kad šitas šalia Vilniaus esantis objektas negalėtų iš mūsų, Lietuvos vartotojų, pinigų daryti verslo“, – sakė D. Virbickas.
„Litgrid“ vadovas: įstatymai nekeičia fizikos dėsnių
Reaguodamas į viešumoje kilusius būgštavimus, kad esą Lietuvai nepavyks išvengti Astravo AE elektros patekimo į šalies rinką, D. Virbickas pirmiausia atkreipia dėmesį į techninių ir komercinių srautų sąvokas. Pasak jo, Lietuvoje priimtas vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas skirtas būtent pastariesiems, savo ruožtu fizinių jungčių konfigūracija keisis jau po sinchronizavimosi su Europa.
Įstatymai nepakeitė ir nepakeis fizikos dėsnių.
„Įstatymai nepakeitė ir nepakeis fizikos dėsnių. Įstatymai yra skirti komerciniams srautams sureguliuoti, riboti prekybą. Tai galima būtų palyginti su žmogaus kraujagyslių sistema. Kraujas teka pagal mūsų organizmo sukonstruotus dėsnius, jokie įstatymai ir teisės aktai tų dėsnių nepakeis“, – sakė D. Virbickas.
„Tuo metu komerciniai srautai yra skirti elektros prekybai, pagal juos yra mokami pinigai. Ir kaip įstatyme numatyta, elektros prekyba su Baltarusija turi būti sustabdyta iš karto po to, kai bus paleista Astravo atominė elektrinė (...) Komercinė elektra – per Lietuvos-Baltarusijos pjūvį nekeliaus nė viena megavatvalandė“, – sakė jis.
D. Virbicko teigimu, klaidingi yra ir svarstymai, kad techninis srautas iš Baltarusijos per Lietuvą galėtų keliauti į Latviją ir tuomet Astravo elektra būtų parduota Lietuvai.
Pastaruoju metu viešoje erdvėje diskutuojama dėl to, ko turi siekti Lietuva derybose su Estija ir Latvija: ar solidaraus Astravo AE elektros boikoto, ar sutikti su tuo, kad šios dvi valstybės tik palaikytų Lietuvos poziciją, pavyzdžiui, su elektros kilmės garantijų sistema.
„Pasirašę susitarimą mes reikalautume, kaip numato įstatymas, iš tiekėjų pagrįsti energijos kilmę. Tai yra, sukurtume kilmės garantijų sistemą, kaip tai yra padarę austrai ir matytume, prieš perkant elektrą, klaustume ne tiktai kainos ir kiekio, o ir iš kur ji yra. Jeigu baltarusiška – įstatymas vienareikšmiškai sako: negali būti prekiaujama“, – sakė D. Virbickas.
D. Virbickas: laiko susitarti dar yra, bet ir delsti negalima
D. Virbickas sako, kad laiko tartis su latviais ir estais dar yra, tačiau gaišti nevertėtų.
„Manau, kad laiko mes turime, tikrai reikia tuo nepiktnaudžiauti. Čia visokių pranešimų yra: ekspertai sako, kad ilgiau truks (kol bus įjungta jėgainė – BNS), politikai Baltarusijoje spaudoje skelbia, kad greičiau truks, bet čia reikia tikrai vieningai, profesionaliai paimti susitarti ir neskubėti per naktį kažkokių sprendimų priimti, bet ir nepiktnaudžiauti“, – teigė „Litgrid“ generalinis direktorius.
Pasak jo, nepriklausomai, kada pradės veikti reaktorius Astrave, vos tik bus užfiksuota gamyba jėgainėje, prekyba su Baltarusija nutrūks.
„Mes matome Baltarusijos sistemos duomenis, tarp jų ir Astravo gamybą, ir srautus. Tai, kai tik ten gamyba atsiras, mes tikrai nesivelsime „čia komercinis-nekomercinis?“, mums tai nepasiekiama, neturime nei rankų ilgio, nei kitų priemonių kaip Baltarusijai užginčyti, ar čia komercinė, ar bandomoji, ar techninė (gamyba – BNS) – pamatysime srautą, įstatymas aiškiai sako „pradės gaminti – nutraukiame prekybą“. Tą ir padarysime“, – sakė D. Virbickas.
Pasiteiravus, kaip Baltarusija užsitikrins rezervus branduolinei jėgainei, jis teigė, kad situacija stebinanti ir atrodo panaši į „energetinį chuliganizmą“.
„Dėl rezervų, dėl Kruonio mes jiems esame ir raštu ne kartą siuntę, ir kartu su Baltijos šalimis ir atskirai, kad Kruonio rezervo nebus, viskas, įstatymas priimtas, taškas. Klausėme: iš kur jūs gausite tą rezervą? Tai tokio tikslaus atsakymo šiandien neturime. Ir jeigu taip atsitiktų, kad būtų paleista Astravo elektrinė ir jie neturėtų to rezervo, tai čia toks energetinis chuliganizmas, pavadinčiau, netgi valstybiniu lygiu“, – sakė D. Virbickas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs BNS, kad jo siūlomas susitarimo su Estija ir Latvija projektas jau leidžia įgyvendinti Lietuvos priimtą vadinamąjį „anti-Astravo įstatymą“.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad pasiekimas netenkina Lietuvos interesų. Opozicija taip pat ragina suderėti su Baltijos kaimynėmis ambicingesnį susitarimą.
Vyriausybė praėjusią savaitę aptarė siūlymą dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...