- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint atlyginti ūkiams nuostolius dėl koronaviruso sunaikintų audinių pirmiausia reikia nustatyti tikrąją žalą, sako kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė.
„Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą. Kadangi paskelbta ekstremali situacija, savivaldybė (Jonavos rajono – BNS) turi nustatyti komisiją žalai, suformuluoti padarytos žalos poreikį ir kreiptis į Finansų ministeriją“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Miniataitė.
Anot jos, negalima skaičiuoti žalą, padauginus 1,6 mln. žvėrelių iš galimos jų rinkos kainos, „kaip šiandien buvo pasakyta“.
„Manau, tai žymiai sudėtingesnis procesas ir negaliu atsakyti konkrečiai, kaip ta žala bus dengiama, nes tiesiog nežinau“, – pridūrė ji.
Kandidatė į žemės ūkio ministres taip pat taip pat pabrėžė, kad siekiant suvaldyti situaciją audinių ūkiuose, turi būti testuojami darbuotojai.
„Situacija yra nepavydėtina, reikia pripažinti, yra visos galimybės kad toliau šitas virusas gali plėstis ir į kitus ūkus, tuomet, aišku, biosaugos dalykai, vienas iš prioritetų – darbuotojų tikrinimas, testų darymas, nes sergantys darbuotojai užkrečia žvėrelius“, – teigė D. Miniataitė.
Viceministras Egidijus Viskontas trečiadienį teigė, jog kompensacijoms kailinių žvėrelių verslui reikėtų išmokėti apie 24-26 mln. eurų. Anot jo, galimų kompensacijų „nuodugnus skaičiavimas“ dar neatliktas, o tokia išmokų suma paskaičiuota, jei reikėtų sunaikinti bandų motinas ir tektų uždaryti fermas.
Anot jo, 24 mln. eurų pakaktų kompensuoti maždaug 40 tūkst. motininių audinių sunaikinimą.
Praėjusią savaitę Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir „Danmink“ fermose nustačius koronavirusą žvėreliams ir darbuotojams, savivaldybėje šį pirmadienį įvesta ekstremali padėtis. Tai leis numatyti kompensacijas už audines.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šiuo metu daugiau koronaviruso židinių Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...