Be to, jis patikina, kad pasibaigus šiam liberalizavimo etapui, dėl tiekėjų konkurencijos elektros kaina bus gera, o energetinį skurdą patiriantys žmonės nenukentės.

„Liberalizavimas vyksta jau gerus porą metų ir tam buvo nuosekliai ruoštasi priimant įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – ELTA) sukūrus specializuotą tinklapį, kur matomos ir aiškiai palyginamos visos kainos“, – Seime į parlamentaro Artūro Skardžiaus kritiką, esą daug dar tiekėjo nepasirinkusių buitinių vartotojų yra „per energetinę krizę stumiami“ sudaryti ilgalaikes sutartis „dėl pačio liberalizavimo“, atsakė D. Kreivys.

„Vieną kartą praeitų metų pabaigoje esame atidėję liberalizavimo antrą etapą“, – taip pat pastebėjo ministras.

Pasak jo, „surastas mechanizmas“, kaip padėti nuo energetiniame skurde gyvenantiems vartotojams, – valstybės pagalba šiems žmonėms bus suderinta su liberalizavimo etapo pabaiga.

„Tą pagalbą tvarkingai integravus su liberalizavimo pratęsimu ir užbaigimu, žmonės nenukentės, judant su liberalizavimu į priekį“, – teigė D. Kreivys.

Jo teigimu, užbaigti elektros rinkos liberalizavimą taip pat reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, tad „be galo be krašto“ šio proceso atidėti negalima.

„Yra europiniai reikalavimai, norime juos vykdyti“, – pažymėjo D. Kreivys.

Kartu ministras pateikė telekomunikacijų sektoriaus pavyzdį, kur, pasak jo, „didesnė konkurencija leidžia turėti geresnes kainas“. Pigiau nei rinkoje už elektrą, akcentuoja D. Kreivys, taip pat moka per pirmą etapą tiekėją pasirinkę vartotojai.

„Matome labai aiškiai, kad šiandien net tie, kurie yra pasirinkę pirmame etape, užfiksavę kainas 2 metams, turi žymiai žemesnes kainas nei rinkoje. Kodėl jie tą gali turėti? Todėl, kad, pavyzdžiui, žalioji energetika sudaroma tiesioginiais sandoriais. Turėdami tiekėjai tiesioginius sandorius su atsinaujinančios energetikos gamintojais, gali pasiūlyti žemesnes kainas“, – dėstė ministras.

„Todėl teigti, kad liberalizavimas didina kainas ar žmonėms pakenks, to negalėčiau pasakyti“, – apibendrino D. Kreivys.

Antro elektros rinkos liberalizavimo etapas, reaguojant į nuo rudens ženkliai pradėjusias kilti elektros kainas, jau kartą buvo atidėtas – iki šių metų liepos 1 d. Jo metu nepriklausomą elektros tiekėją privalo pasirinkti 1-5 tūkst. kWh suvartojantys (arba vid. 10-60 Eur/mėn. už elektrą mokantys) gyventojai.

Jau pasibaigė pirmas elektros rinkos liberalizavimo etapas, kuriame nepriklausomą tiekėją pasirinko daugiau kaip 5 tūkst. kWh per metus suvartojantys vartotojai.

Trečiasis etapas (suvartojantiems iki 1 tūkst. kWh) baigsis 2023 m. pradžioje.

Seimui jau pateiktame antiinfliaciniame pakete numatyta, kad ir pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją vartotojams elektros išlaidos būtų kompensuojamos, jei už ją mokama daugiau nei 23 ct/kWh.