- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.
Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.
„Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis. O tai reiškia, kad ir toliau brendame į skolų liūną, balą, duobę, kaip norime įvardinti, ir kad išėjimo iš krizės priemonių pasekmės pernešamos ateities kartoms. Džiūgauti, kad yra pinigai, nereikėtų, nes jie yra skolinti“, – LRT radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.
„Visiškai nepasakyta, kiek už tai Lietuva turės mokėti, nes visa tai bet kokiu atveju yra ne nemokami pinigai, o tai skolintos lėšos. Noriu, kad suprastume, jog ES skolinsis ir visos šalys atiduos, tarme tape ir Lietuva“, – kalbėjo ji.
Prezidentė perspėjo, kad norint grąžinti pasiskolintas lėšas, šalims teks įvesti naujus mokesčius.
„Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra taip paprasta ir vienareikšmiška, nes siūloma įvesti taip vadinamą skaitmeninį mokestį, mokestį stambioms korporacijoms, kas gali sudaryti tam tikras geopolitines įtampas su kai kuriomis pasaulio šalimis, ir CO2 emisijos mokesčius“, – perspėjo D. Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Lietuvai reikia labai atidžiai naudoti savo balsą, derantis tiek dėl Europos atsigavimo fondo lėšų, tiek dėl ilgamečio ES biudžeto.
„Norėčiau tokią sentenciją panaudoti – šiuo atveju, tiek dėl septynerių metų ilgamečio biudžeto, tiek dėl šio paramos paketo, kiekviena šalis yra ir vienas lauke karys, todėl kad turi vieną balsą, kuris gali blokuoti viską“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, Lietuva turi išsirinkti du-tris prioritetus ir aktyviai siūlyti, kaip apjungti regioninį interesą, taip pat pasisakyti jai aktualiais klausimais, pavyzdžiui, dėl lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ar keliant Astravo atominės elektrinės saugumo bei elektros boikoto problemas.
Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį mėnesį teigė, kad iš 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondo Lietuva galėtų pretenduoti į maždaug 6,3 mlrd. eurų.
Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais.
Briuselyje svarstoma, kad pajamos skolai grąžinti gali būti surinktos sutarus dėl bendro plastiko mokesčio, įplaukų iš anglies dioksido prekybos sistemos ar bendrai apmokestinant dideles įmones, skaitmeninį sektorių.
Tačiau iki šiol valstybės nerodė didelio entuziazmo įvesti bendrus mokesčius, ir lieka didelė tikimybė, kad nesusitarus ateityje šalys turėtų padidinti savo įnašą arba būtų mažiau finansuojamos bendros programos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...