- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomas fondas paremti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias Pietų Europos šalis padės išvengti Europos Sąjungos dezintegracijos ir sušvelnins ekonominę krizę.
Buvusi šalies vadovė ragina Lietuvos valdžią pritarti vokiečių ir prancūzų siūlymui, kad naujas Atsigavimo fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis, susiejant jį su daugiamečiu ES biudžetu.
„Nauda yra geopolitinė ir strateginė. Krizė parodė, kad būtina toliau integruotis. Dabar pasiūlyta kryptis – gilesnė fiskalinė sąjunga, fiskalinė integracija. Jeigu to nepadarome, tada prasidės ES dezintegracija“, – BNS penktadienį sakė D. Grybauskaite.
„Matome Pietų Europos šalių nusivylimą ES galimybėmis padėti krizės metu, likusios ir buvusios krizės pamokos, kai viena viena mažesnė šalis buvo palikta likimo valiai“, – pridūrė ji, greičiausiai minty turėdama Graikijos krizę.
„Arba einame pirmyn su fiskaline integracija, arba pradedame dezintegruotis. Reikia imti šansą ir kurti tvirtą europinę ateitį, kur galime vieni kitiems labai rimtai padėti, nes ankstesnės pagalbos schemos buvo sudėtingos, menkos ir pavėluotos“, – teigė D. Grybauskaitė.
Krizė parodė, kad būtina toliau integruotis. Dabar pasiūlyta kryptis – gilesnė fiskalinė sąjunga, fiskalinė integracija. Jeigu to nepadarome, tada prasidės ES dezintegracija.
Jos tvirtinimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių siūlomas mechanizmas sukels mažiau rizikų dėl finansinės drausmės nei Pietų europiečių siūlytos koronaobligacijos, nes išlaidos bus skirstomos pagal bendrai nustatytas taisykles, prižiūrint Europos Komisijai, o ne valstybių narių nuožiūra.
Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šios savaitės pradžioje drauge pasiūlė įsteigti 500 mlrd. eurų fondą koronaviruso pandemijos paralyžiuotai ekonomikai gaivinti.
Pagal planą, lėšos šiam fondui bus pritraukiamos skolinantis rinkoje visos Europos Sąjungos vardu, o pinigų valstybėms narėms nereikės grąžinti. Iki šiol Vokietija daugelį metų priešinosi dotacijoms iš bendrai pasiskolintų lėšų.
D. Grybauskaitės teigimu, pakeisti poziciją Vokietiją paskatino nerimas dėl krizės Italijoje ir Ispanijoje poveikio jos ekonomikai, įtaką taip pat galėjo daryti tai, kad A. Merkel jau rengiasi baigti politinę karjerą, o antrąjį pusmetį vokiečiai perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
„Vienoks ar kitoks pasiūlymas buvo neišvengiamas ir reikėjo priemonių gelbėti Europos ekonominę situaciją po pandemijos, nes buvo pažeistos kelios Pietų Europos šalys, darančios įtaką Vokietijos, Prancūzijos, visos euro zonos ekonominei situacijai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Daug aplinkybių lėmė, kad Vokietija apsisprendė prisiimti didžiausią dalį skolos ant savo pečių, finansiškai apmokėti fiskalinės integracijos procesą. Jeigu to nebūtų įvykę, jokių rimtų instrumentų nebūtų atsiradę. Vokietija rodo europietišką požiūrį, prisiimdama didelę dalį finansinės naštos dėl visos Europos išėjimo iš pandemijos krizės“, – teigė ji.
D. Grybauskaitės teigimu, Lietuva turėtų paremti iniciatyvą, nes geopolitine prasme Lietuvai gilesnė integracija yra gyvybiškai svarbi, nors konkrečiose derybose ji turės ginti savo interesus ir kovoti dėl pinigų.
„Kritikuoti galima, bet tai yra Europos ateitis, nes be integracijos ji pradės byrėti. Lietuvos geopolitinis interesas – stipresnė ir labiau integruota Europa. Geriau būkime kartu su avangardu, kad galėtume daryti įtaką ir apsaugoti savo interesus, negu stovėti šone“, – teigė ji.
Iniciatyvoms remti pietų europiečius už bendrai pasiskolintas lėšas iki šiol griežčiausiai priešinosi taupiuoju ketvertu vadinamos šalys – Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija. Jos kol kas sako, kad pritartų tik paskoloms, o ne dotacijoms, kurių nereikia grąžinti, ir ragina Pietų europiečius užtikrinti, kad viešieji finansai būtų valdomi atsakingiau.
Europos Komisija Atsigavimo fondo projektą žada paskelbti kitą savaitę kartu su atnaujintu 2021-2027 metų ES biudžetu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...