Kainų šuoliai

Registrų centro duomenimis, nauji butai per metus, palyginti antrą praėjusių ir šių metų ketvirčius, Vilniuje pabrango 9 proc. (iki 1 627 eurų už 1 kv. m.), kituose didmiesčiuose – net 20,3 proc. (iki 1 155 eurų), rajonų centruose – 10 proc. (iki 792 eurų), kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 18,4 proc. (irgi iki 792 eurų).

Seni butai irgi pastebimai brango. Vilniuje – 14 proc. (iki 1 388 eurų už 1 kv. m.), kituose didmiesčiuose – net 22,4 proc. (iki 837 eurų), rajonų centruose – 20,7 proc. (iki 403 eurų), kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 29,8 proc. (iki 424 eurų).

Naujų namų kainos irgi ėmė padebesiais skraidyti. Sostinėje šoktelėjo 20,6 proc. (iki 641 euro už 1 kv. m), kituose didmiesčiuose bei kurortuose – net 34,1 proc. (iki 757 eurų), rajonų centruose – 14,1 proc. (iki 359 eurų), kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 22,4 proc. (irgi iki 641 euro).

Jei ką paguos, per metus vidutiniškai 7,5 proc. (iki 493 eurų už 1 kv. m) pigo seni namai didmiesčiuose ir kurortuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Palangos bei Neringos savivaldybėse. O štai Vilniuje brango 17,3 proc. (iki 1 077 eurų), rajonų centruose – irgi 17,3 proc. (iki 364 eurų), kituose miestuose ir kaimo vietovėse – 25,5 proc. (iki 311 eurų).

Pirkėjai neskuba

Registrų centras pranešė, kad birželį pardavimo sandoriais perleisti 10 657 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 10 proc. mažiau nei gegužę ir 9,3 proc. mažiau nei pernai birželį, kai buvo įsigyti atitinkamai 11 843 ir 11 752 nekilnojamieji daiktai.

Birželį Lietuvoje parduoti 2 878 butai – 9 proc. mažiau nei gegužę ir 3 proc. mažiau nei 2017-ųjų birželį. Gyvenamųjų namų rinka taip pat buvo ramesnė – pirmąjį vasaros mėnesį jų perleista 951, t.y. 8,8 proc. mažiau nei paskutinį pavasario mėnesį ir 8,9 proc. mažiau nei pernai birželį, kai pirkėjų buvo įsigyti atitinkamai 1 043 ir 1 044 gyvenamieji pastatai.

Vilniuje birželį perleisti 974 butai, t.y. 4,2 proc. daugiau nei prieš metus, parduoti 72 individualūs namai, tiek, kiek ir prieš metus. Kaune praėjusį mėnesį pasikeitė 428 butų (1 proc. mažiau nei pernai) ir 86 namų (net 25 proc. daugiau) savininkai. Laikinoji sostinė pastaraisiais metais išlieka bene aktyviausia Lietuvoje individualių gyvenamųjų patalpų rinkoje.

Klaipėdoje vasaros pradžia buvo rami. Uostamiestyje parduotos 262 gyvenamosios patalpos, 6,1 proc. mažiau nei pernai birželį. Užtat Palanga sudrebėjo, butus įsigijo 65 naujakuriai, 38,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Jeigu žmogus turi pinigų ir nori investuoti 50-iai metų, manau, čia geriausia investicija.

Banko perspėjimai

Gali ar negali sprogti Lietuvoje NT kainų burbulas? Lietuvos bankas po 2007–2008 m. ekonomikos krizės šiai rinkai skiria itin didelį dėmesį. Atsakingo skolinimosi kodeksas pirkėjams numato būtinybę sumokėti ne 5 proc., o 15 proc. pradinį įnašą, taip pat didesni reikalavimai komerciniams bankams. Lietuvos bankas rengia ir tarptautines konferencijas, kad būtų galima skubiai reaguoti į kaistančias nekilnojamojo turto rinkas. Pernai gegužę tokiame renginyje Vilniuje dalyvavo Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo aukšto lygio politikos formuotojai, taip pat pirmaujančių finansų ir akademinių institucijų mokslininkai bei ekspertai, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų (iš viso 40 šalių) centrinių bankų ir kitų institucijų atstovai.

Šiemet gegužę Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas įspėjo: burbulas gali sprogti. Tačiau, anot jo, tikėtina, kad šiemet būsto kainos augs lėčiau, jas veiks ir pasiūla, ir lūkesčiai, ir demografija. O didžiausią pavojų NT rinkai sukeltų krizė Skandinavijoje, kurios komerciniai bankai Lietuvoje užima dominuojančią padėtį: "Jei Šiaurės šalys patirtų sunkumų, pagrindinis kanalas, kuris galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką, tai kreditavimas, jo sumažėjimas."

Viskas normalu

Ekonomistas, Seimo narys prof. Kęstutis Glaveckas nemano, kad Registrų centro paskelbti naujausi duomenys bylotų apie Lietuvos NT rinkos perkaitimą ir grėsme.

"Nemanau, kad burbulas, – sakė K.Glaveckas. – Tai daugiau pasekmė to, kad pas žmones atsirado palyginti daug grynųjų pinigų. Investuoti praktiškai nėra kur, labai mažos palūkanos arba investicijos labai rizikingos. Pavyzdžiui, valstybinių obligacijų palūkanos yra beveik nulinės. Tad žmonės, bandydami išsaugoti pinigus ir gauti bent kokios naudos, perka nekilnojamąjį turtą, nuomoja jį. Tai iš dalies pakelia NT kainą. Bet tai ne burbulas. Lietuvoje – tik burbulėlis, jo burbulu negalima vadinti. Kad krizė kiltų tik pas mus, taip nebus. Tai ir Lietuvos bankas kontroliuoja. Jeigu burbulas sprogtų, tai atsitiktų visoje euro zonoje, kaip buvo 2007–2008 m. Jei kainų oro balionas neatskris iš ES ar Jungtinių Valstijų, arba, kaip daug kas dabar pranašauja, nekils finansų krizė.

Žmonės siekia išsaugoti savo pinigus ir gauti minimalias palūkanas nuompinigių pavidalu. Kitas dalykas, daug lietuvių yra užsienyje, Didžiojoje Britanijoje. Jiems visiškai neaiški situacija dėl "Brexit", bando atvežti savo pinigus čia. Manau, kad atveža grynais, investuoja. Normalu, nori turėti čia kažkokius saugiklius. Tad nieko per daug blogo NT rinkoje nėra, yra natūrali žmonių reakcija į tai, kas vyksta aplink. Nebūčiau juodasis pranašas."

Baigsis tuštėjimo metas

Kodėl net Lietuvos banko sugriežtintos skolinimosi sąlygos nesustabdė pirkimo–pardavimo procesų, kainų kilimo? Ekonomisto teigimu, labai daug finansų atkeliauja iš kitur.

"Žmonės turi pinigų, nemaži jų srautai ateina iš emigrantų, – svarsto prof. K.Glaveckas. – Daugelyje šalių akivaizdžiai keičiasi jų sąlygos – ir socialinės pensijos, ir parama, ir pašalpos. Ir darbai nebeaiškūs, ir turtas nebeaiškus. Prasidėjo reemigracija. Gal žmonių dar ne tiek, bet pinigų grįžimas jau. Tai aiškiai matyti dėl padidėjusių NT kainų. Žmonės nori investuoti į tai, kas nesudegs, nesusprogs, jei įvyks didžiulė ekonomikos krizė, kaip prognozuoja daugelis ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomistų. Ateina didelis finansinis baubas, o namai ir žemės bet kuriuo atveju neprasmegs. O pinigai turi savybę prarasti perkamąją galią. Tai žmonės akivaizdžiai mato.

Pavyzdžiui, to paties NT prieš 15 metų ir dabar kainos tokios pat. Tik tada tiek kainavo litais, o dabar tiek eurais. Žmonės turi patirties, nepriklausomai nuo įstatymų ir reguliavimo, žino, kad eina teisingu keliu."

Net provincijoje sukilusios kainos, ne tik didmiesčiuose. Kažkas traukia pirkėjus ir į, rodos, Dievo pamirštus šalies kampelius. Pasirodo, ir ten žmonės mato perspektyvų.

"Žiūrint į tolimesnę ateitį, ne tiek daug tokių patrauklių vietų kaip Lietuva ir pasaulyje yra, – mano parlamentaras. – Jeigu žmogus turi pinigų ir nori investuoti 50-iai metų, manau, čia geriausia investicija. Grįš emigrantai, galų gale atvažiuos čia gyventi iš kitur žmonės, NT kainos vėl pakils, jei nebus kažkokio didelio kolapso. Kai rinka dideliuose miestuose prisotinta, natūralu, prisiperkama NT rajonuose, mažuose miesteliuose. Tikimasi, kad jie atsigaus, ne visada gi bus tuštėjimo metas, prasidės ir pilnėjimo metas. Pasaulyje juk žmonių daugėja. Jei vienoje vietoje mažėja, tai dar nereiškia, kad jų visur mažėja. Pasiskirstys. Susisiekiančių indų sistema dirba."