- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK) vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa.
„Susitarimas pasirašytas“, – BNS sakė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Živilė Didžgalvienė.
Susitarime rašoma, kad sinchronizacija turi būti įgyvendinta vėliausiai iki 2025 metų, o EK dalyvaus derybose su Rusija ir Baltarusija, siekiant sklandaus atsijungimo.
Politinėse gairėse numatyta iki 2020 metų užbaigti vertinti investicijų prašymus ir pasiūlymus finansuoti elektros perdavimo pajėgumus sustiprinsiantį jūrinį kabelį į Lenkiją „Harmony Link“ bei baigti finansuoti su tuo susijusį vidaus tinklų stiprinimą
Konkursas dėl kabelio tiesimo turėtų būti paskelbtas 2021 metais, o statybos pradėtos 2023-iaisiais.
Dokumente taip pat rašoma, kad iki 2021 metų turi būti užtikrinti tinkami sisteminiai pajėgumai sinchronizacijai, tais pačiais metais įsipareigojama priimti eksploatuoti autotransformatorius Alytuje.
D. Grybauskaitė sakė, kad šis susitarimas yra konkretesnis, nei anksčiau pasirašyti dokumentai dėl sinchronizacijos.
„Anksčiau buvo politiniai pasižadėjimai, deklaracijos, o tai yra įgyvendinimo dokumentas, kuris aiškiai nustato, kada pradedame, ką darome, kada baigiame, kaip tai darome“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.
Jos pasisakymo garso įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.
Baltijos šalys birželio mėnesį planavo atlikti elektros sistemų darbo izoliuotu režimu bandymą, tačiau Latvija ir Estija nusprendė atidėti jį neribotam laikui.
Prezidentė tvirtino, kad tai lėmė techninės, ne politinės priežastys.
„Tikrai tie dalykai bus išspręsti, tikrai nemanau, kad kažkas yra rimčiau“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Regiono šalių ir EK lyderiai susitarimą pasirašė prieš Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimą.
Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys tikisi sumažinti priklausomybę nuo Maskvos. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.
Šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikia elektros jungtis „LitPol Link“. Pajėgumus numatoma sustiprinti tiesiant minimą naują jūrinę jungtį „Harmony Link“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...