Ragina į automatizaciją žiūrėti kaip į galimybę

Šiandien modernūs technologijų vėjai lemia, kad apskaitos ir finansų profesijos palaipsniui virsta sparčiausiai skaitmenizuojama sritimi. Tačiau Kauno kolegijos Verslo fakulteto Apskaitos ir finansų katedros lektorės Jolantos Bartašės įsitikinimu, automatizaciją finansų srityje reikėtų vertinti ne kaip grėsmę, bet kaip galimybę. „Finansų ir apskaitos specialistai jau seniai neberašo knygose, naudojame programas ir tos programos kuo toliau, tuo labiau plečiasi. Didėjant elektroninei erdvei galime tik pasidžiaugti, jog šiandien sukuriama naujų sprendimų“, – įsitikinusi Kauno kolegijos lektorė.

Jos nuomone, šiandien kuriamos skaitmenizuotos programos padeda išvengti rutininio darbo, pavyzdžiui, suvesti 300 sąskaitų į sistemą per keletą minučių. Vis tik naujosios programos dar negeba atsižvelgti į tam tikras sritis, kurias suprasti gali tik žmogus. „Kad ir kiek būtų sukurta techninių sprendimų, ateities finansų specialistai visada bus reikalingi kaip pagrindinė dedamoji tarp kompiuterio ir kėdės“, – apibrėžia J. Bartašė.

Kompetencijos, kurių finansų ir apskaitos specialistams prireiks 2025 m.

Nors finansai ir buhalterinė apskaita – vienos seniausių specialybių, šiandien šioms profesijoms keliami reikalavimai laiko perspektyvoje smarkiai kinta.

„Ši profesija labai svarbi, bet ji iš esmės keičiasi. Turiu omenyje ne teorines žinias, – teorijai skaičiuojama jau šimtai metų, – kalbu apie šios srities kompetencijų pritaikymą“, – pastebi finansinių paslaugų centro UAB „Aurita“ direktorė Vaida Butkuvienė.

Kalbėdama apie finansų srities 2025 m. kompetencijų sąrašą ji prognozuoja tokius įgūdžius kaip IT valdymo įsisavinimą, efektyvumą bei inovatyvumą – norą keistis, būti lanksčiam, prisitaikyti prie esamų rinkos sąlygų.

„Šiai dienai mums tampa aktualu finansų srities specialistas, gebantis dirbti finansines paslaugas teikiančiose įmonėse. Ir kuo toliau, tuo labiau jų poreikis didėja, nes labai daug besiplečiančių įmonių atsisakinėja vieno apskaitininko paslaugų. O motyvas labai paprastas – Lietuva jau nebėra tik Lietuva, o Lietuva – tai Europa ir Lietuva – tai pasaulis. Natūralu, kad Vyriausybės politikai pradėjus skatinti eksportą ir importą finansų specialistų kompetencijų lygis išaugo – ką anksčiau galėjo daryti vienas buhalteris, šiandien atlieka atskiri skyriai. Todėl prioritetą dabar skiriame darbuotojo efektyvumui“, – pasakoja V. Butkuvienė.

Pasak jos, šiandien priimant žmogų į darbą, tikimasi jo augimo ir vienareikšmiškai orientuojamasi į jaunus specialistus: „Mums reikalingas inovatyvus požiūris. Todėl šiai dienai priimant darbuotojus vienas iš testų – kaip greitai žmogus geba reaguoti. Svarbu suprasti, kad dirbdamas su buhalterija, tampi sistemos varikliu, todėl svarbiausiais tampa įgūdžiai, susiję su sistemų valdymu ir gebėjimu tai įsisavinti“, – pabrėžia V. Butkuvienė.

Kokias klaidas daro jauni specialistai?

Nors klaidos neišvengiamos nė viename darbe (juk klysti žmogiška), tačiau dirbantiems su skaičiais jos gali kainuoti itin skaudžiai, todėl tikslumas ir atida – savybės, kuriomis turėtų pasižymėti visi apie šią kryptį svajojantys žmonės. Vis tik klaidos, kurios tampa akstinu jauniems specialistams, pasak finansų srities eksperčių, susijusios ne su darbiniu kruopštumu, bet požiūrio klausimu.

Vieno iš didžiausių pasaulyje apskaitos, audito ir konsultacijų įmonių tinklo UAB „BDO auditas ir apskaita“ apskaitos ir mokesčių partnerė Jurgita Čepulienė pasakoja, kad kiekvienais metais jų įmonė įdarbina tikrai didelį skaičių jaunų specialistų: „Mūsų įmonė priima ne mažai studentų, kuriems tai būna startas karjeroje. Ir kasmet pastebiu vis tokią pačią taisyklę, „aš viską moku ir žinau“. Anksčiau ar vėliau kiekvienas tokios pasaulėžiūros asmuo susiduria su darbine realybe, kuri yra visai kitokia. Svarbu suprasti, kad darbinė patirtis sukaupiama po kruopelytę“, – pastebi apskaitos paslaugų vadovė ir priduria, kad tiek darbdaviams, tiek studentams būtų tikrai lengviau, jei į pirmąjį darbą būtų žiūrima kaip į galimybę semtis patirties.

Tolygiai pastebima ir priešinga tendencija – jaunų specialistų baimė ir nepasitikėjimas savimi. UAB „Aurita“ direktorės V. Butkuvienės nuomone, būsimieji specialistai turėtų suprasti, kad Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną, vadinasi ir finansų srities profesionalu netampama savaime. „Reikia pripažinti, kad visko žinoti negali, nes mūsų profesijoje gali turėti labai daug žinių, bet patirtis daro savo. Verslas ir rinka keičiasi ir mes lygiai taip pat greitai turime reaguoti. Jaunas specialistas ne iš karto geba priimti visą kiekį informacijos. Todėl svarbiausia pasitikėti savo jėgomis, o žinios ateis kartu su praktika“, – įsitikinusi V. Butkuvienė.

Studijos, grįstos verslo lūkesčiais

Ne vienerius metus Kauno kolegijoje būsimiems finansininkams ir apskaitininkams paskaitas vedantis Audrius Lukoševičius teigia, kad geriausias laikas daryti klaidas ir nebijoti klysti yra studijų metai. „Šiuo metu vedu naują verslo organizavimo ir finansų analizės vidaus praktikos discipliną, kur kartu su studentais kuriame įmonę. Būtent per vidaus praktikas ir realų pačiupinėjimą studijų metu jauni žmonės turi galimybę pažiūrėti, kaip veikia įmonės padaliniai, nebijoti suklysti ir mokytis iš savo klaidų“ – pasakoja A. Lukoševičius. Lektoriaus nuomone, labai svarbu, kad dėstytojas studentą užvestų ant reikiamų bėgių, pateikdamas naujausią informaciją, ir jie galėtų kryptingai judėti teisinga linkme.

Antrindama A. Lukoševičiui, ne vienerius metus apskaitos įmonę turinti ir Kauno kolegijos Apskaitos ir finansų katedroje dėstanti Jolanta Bartašė pasakoja, jog kolegijai visada rūpėjo teorijos ir praktikos dermė, bet finansų mokslų kryptyje ji ypatingai svarbi. „Mūsų atsakomybė – kad baigęs aukštąją mokyklą žmogus integruotųsi į darbinę aplinką – išėjęs iš kolegijos, turėdamas teorines žinias, galėtų pritaikyti jas praktiškai“, – teigia J. Bartašė.

Pasak lektorės, šiandien verslas finansų ir apskaitos srities specialistams kelia savo reikalavimus, tad į technologijų plėtros keliamus naujus iššūkius privalu reaguoti ir šios srities specialistus ruošiančioms aukštosioms mokykloms. „Būtent todėl mūsų užduotis – kuo daugiau leisti studentams susidurti su pačia situacija, reikalauti, kad praktinis įsigilinimas atsispindėtų ir baigiamuosiuose darbuose. Galiausiai būna labai smagu, kai darbdaviai skambina ir džiaugiasi mūsų studentais, prašo kuo daugiau tokių. Tai pats geriausias įvertinimas dėstytojui, kad sugebame paruošti lūkesčius atitinkančius darbo rinkos dalyvius“, – pasakoja J. Bartašė.

Norintiems tapti buhalterinės apskaitos arba finansų specialistais, jau 20 metų verslą finansų srityje turinti V. Butkuvienė pataria studijų metu dėti visas pastangas į IT sistemų valdymą, inovatyvų požiūrį, būti atvirais, mokėti prisitaikyti prie esamos situacijos ir džiaugiasi, kad Kauno kolegija suteikia visas sąlygas paruošti puikius specialistus, kurie jos įmonėje išauga iki vadovaujančias pareigas užimančių specialistų.