Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sako, kad Lietuva turi geras galimybes 2015 m. įstoti į euro zoną. Nors Europos Komisija šiuo klausimu nusiteikusi optimistiškai, viskas priklausys nuo Lietuvos vidaus politikos.

Iššūkių dar pakanka

"Lietuva įvertinta kaip padariusi didelę pažangą, tačiau dar daug ką reikia padaryti daugumoje sričių", – Biuselyje žurnalistams sakė A.Šemeta.

Jo manymu, Lietuva turi didelių šansų tapti euro zonos nare 2015 m., tačiau tai neturėtų suteikti pagrindo nusiraminti ir leidimo vykdyti neatsakingą politiką.

Visgi kaip vieną didesnių iššūkių Lietuvai A.Šemeta laiko mūsų vadovavimą deryboms dėl esminių teisės aktų.

"Vienas tokių yra bendras bankų pertvarkos mechanizmas. Iš tiesų Lietuvos laukia didžiuliai iššūkiai. Šiuo metu daroma istorija šioje srityje – pertvarkymas yra milžiniškas", – teigė A.Šemeta.

Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu Europos vadovai bandys pasiekti susitarimą dėl mechanizmo, kuris turėtų būti teisiškai patvirtintas dar iki šio Parlamento kadencijos pabaigos.

Planuoja lėšų panaudojimą

Labai svarbus uždavinys, teksiantis mūsų šaliai, – klausimai dėl finansinės perspektyvos lėšų panaudojimo.

"Kiekvienoje šalyje turi būti aiškiai reglamentuota, kam pinigai bus skirti, kaip lėšos bus panaudojamos tam tikroms programoms. Be susitarimų pati perspektyva negali veikti ir Lietuvai labai svarbus uždavinys – pasiekti susitarimus dėl visų programų", – teigė eurokomisaras.

Apskritai, pasak A.Šemetos, šiuo metu ES šalys narės, kurios yra ypač didelės mokėtojos, baiminasi dėl bendro biudžeto lankstumo. Kitais metais dėl to gali susidaryti didesnės pinigų sumos, kurias reikės skirti biudžetui. Tai sumažina išankstinį prognozavimą, kiek kam ateinančiais metais reikės skirti pinigų.

Akcizai neturi mažėti

Kaip vieną svarbiausių vakar Briuselyje prasidėjusio Europos viršūnių susitikimo tikslų A.Šemeta įvardija jaunimo nedarbo problemos sprendimą. Daugumoje ES valstybių šiuo metu jaunimo nedarbas siekia daugiau nei 25 proc.

"Jaunimas negali gauti darbo, todėl socialiai pasijaučia nesaugus. Vadovų Taryboje iš esmės bus svarstomi klausimai, susiję su jaunimo nedarbu, jaunimo įdarbinimo iniciatyva", – sakė A.Šemeta.

Pasak jo, vienas būdų skatinti užimtumą – mažinti jaunimo darbo jėgos apmokestinimą.

Susitikime su A.Šemeta buvo iškeltas ir gamtinių dujų akcizo įvedimo Lietuvoje klausimas. Eurokomisaras atskleidė, kad akcizai neturėtų būti mažinami.

"Šiuo metu ES direktyvos mokesčių srityje sutariama vienbalsiai. Tad akcizų keitimas irgi yra vienbalsio susitarimo dalykas. Šiuo metu nesvarstomos jokios iniciatyvos apie galimus pakeitimus direktyvose, susijusiose su akcizais. Keliamas netgi priešingas klausimas, nes kai kurių šalių akcizai labai maži", – sakė eurokomisaras.

Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę teigė, kad dėl dujų akcizo bus sprendžiama šių metų rudenį.

Lietuva įsivesti gamtinių dujų akcizą turi pagal 2003 m. įsigaliojusią direktyvą, kurioje buvo išlyga, kad šio akcizo surinkimą galima atidėti dešimčiai metų. Šis terminas sukanka 2014-aisiais.

Patvirtintas planas

Lietuvai ruošiantis 2015 m. įvesti eurą, Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį euro įvedimo planą, kuris bus pagrindinė praktinio pasirengimo įsivesti eurą koordinavimo priemonė.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtas planas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir ES lygiu.

Numatoma, kad kainos litais ir eurais bus nurodomos praėjus 60 dienų nuo ES Tarybos sprendimo dėl neatšaukiamai nustatyto euro bei lito perskaičiavimo kurso ir bus nurodomos dar metus nuo euro įvedimo. Jos turės būti nurodomos ne tik prekybos ir paslaugų vietose, bet ir reklamoje.

Likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki euro įvedimo, euro monetos bus pradėtos skirstyti bankams, o ne mažiau kaip vienam mėnesiui – ir banknotai. Monetas numatoma kaldinti Lietuvos monetų kalykloje, o banknotus Lietuvos bankas pasiskolins iš Europos centrinio banko.

Litai ir eurai kartu cirkuliuos 15 dienų nuo euro įvedimo. Prognozuojama, kad tuo metu didžioji litų banknotų (apie 80 proc.) ir monetų dalis bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas.

Neatlygintinai litai į eurus bus keičiami komerciniuose bankuose, Lietuvos pašte ir Lietuvos banke. Lietuvos pašte tai bus daroma 60 dienų, bankuose – vienus metus (centus bus galima keisti šešis mėnesius), o Lietuvos banke – neribotą laiką.

Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos litais visose klientų sąskaitose bus neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus.