- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto kainos bado akis. Žemės ūkio ministerija tai irgi pripažino. Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis pigo. Išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai. Galime teisintis, kad pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos ir pabrangę grūdai.
Auksas – ne tik grikiai
Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – daugiau kaip 47 proc. Už kilogramą grikių šiuo metu reikia mokėti maždaug 1,32 euro brangiau negu prieš metus. Žymiai pabrango natūralus jogurtas – 42 proc., atvėsintas viščiukas – beveik 40 proc. ir pienas – daugiau kaip 39 proc. Litras pieno dabar kainuoja 35 centais brangiau negu prieš metus.
Brango ne tik grikiai, bet ir kitos kruopos – daugiau kaip trečdaliu pabrango perlinės, miežinės, avižinės kruopos, manai. Žymiai pakilo ir duonos kaina.
Yra produktų, kurių kaina per metus sumažėjo. Labiausiai atpigo švieži karpiai – 12,45 proc., atlantinės lašišos – 10 proc. (maždaug euru už kilogramą), jūriniai ešeriai – daugiau kaip 7 proc. (60 ct už kg). Narvuose laikomų vištų kiaušiniai taip pat pigo beveik 9 proc.
Tyrimą atlikęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino vidutines 96 maisto produktų kainas šių ir praėjusių metų vienuoliktą savaitę. Bendrai per metus pabrango 76 maisto produktai, atpigo aštuoniolika, o dviejų produktų kainos išliko nepakitusios.
Ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų kainų tyrimas parodė, kad per metus padidėjo visų produktų, išskyrus mineralinį vandenį, kainos. Tyrimo metu stebėti 20 atrinktų būtiniausių produktų kainų pokyčiai. Vidutinė kaina apskaičiuojama pasirenkant trijų mažiausių kiekvieno produkto kainų vidurkį. Per metus labiausiai pabrango grikiai, saulėgrąžų ir rapsų aliejus, tamsi duona, manai, ryžiai.
Pavyzdžiui, grikiai ekonominės klasės produktų segmente per metus pabrango beveik 59 proc., maistinio rapsų aliejaus kaina didėjo 50 proc., o saulėgrąžų aliejaus – 37 proc. Tamsi duona pabrango beveik 37 proc., manų kruopos – beveik 27 proc., o ryžiai – 26 proc.
Geriamas ekonominės klasės (2–2,5 proc. riebumo) pienas ir sviestas (82 proc. riebumo) brango penktadaliu. Apie 19 proc. didėjo kvietinių miltų, virtų dešrelių ir 30 proc. riebumo grietinės kaina. Šviesios duonos kaina pakilo beveik 18 proc., batonų – 8 proc. Liesa varškė brango beveik 15 proc., o fermentiniai sūriai – beveik 14 proc. Makaronai pabrango kiek daugiau kaip 13 proc., virtos dešros brango dešimtadaliu, kefyras – daugiau kaip 8 proc., o M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušiniai – beveik 7 proc.
Keturi iš penkių
„Šių metų vienuoliktos savaitės vidutines kainas palyginus su 2021 m. vienuolikta savaite, matome, kad brango keturi iš penkių maisto produktų. Be to, labiau brango ekonominės klasės maisto produktai – kai kurių populiarių ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų mažiausios kainos per metus padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos“, – atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių ir motociklų prekybą, maitinimo ir gėrimų įmones, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, šiemet sausį–vasarį buvo 2,35 mlrd. eurų (be PVM) – 15,4 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.
14,2 proc. – tiek vasarį Lietuvoje siekė infliacija, palyginti su pernai vasariu.
Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta be PVM sausį ir vasarį buvo 165,3 mln. eurų – 2,5 karto didesnė nei pernai tuo pačiu metu, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Vien vasarį mažmeninės prekybos apyvarta siekė 1,165 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su sausiu, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,4 proc.
Per metus – vasarį, palyginti su 2021 metų vasariu, apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 12,7 proc.
Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus palyginamosiomis kainomis mažėjo 4,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančiųjų augo 31,8 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 13,4 proc.
Per mėnesį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančiųjų padidėjo 1,5 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,5 proc.
Tyrimas
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse toliau brangsta, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Kovą, palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 6,4 proc. (3,87 euro), o palyginti su pernai kovu – 16,2 proc. (8,91 euro) brangesnis. Pigiausias – 55,3 euro, brangiausias – 67,1 euro.
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 4 proc. (1,89 euro), o per metus – 24,8 proc. (9,8 euro). Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 46 prekės, pigo šešios prekės. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, pigiausi makaronai, grietinė, bulvės, pienas, juoda duona.
Komentaras
Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus nuomone, Vyriausybės ruošiamos antiinfliacinės priemonės turi būti orientuotos į tikslinę pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias, o ne į priemones, mažinančias infliaciją.
Centrinio banko vadovas teigia, kad šios priemonės turi būti orientuotos į pajamų nelygybės ir socialinio pažeidžiamumo mažinimą: „Kai mes sakome antiinfliacinės priemonės, aš savęs klausiu, ar mes bandome paveikti tą statistinį dydį, kuris vadinasi infliacija, o galbūt mes bandome padėti žmonėms, kurie susiduria su kainų augimu, ir jiems vis mažiau lėšų lieka pragyvenimui? Socialinis pažeidžiamumas, pajamų nelygybė – pagrindiniai antiinfliaciniame priemonių pakete.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...