- Deimantė Gruodė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujoji valdžia pasišovė didinti akcizus alkoholiui. Remiantis parengto įstatymo projektu, ketinama iki 2020 metų suvienodinti skirtingiems alkoholiniams gėrimams taikomus akcizų tarifus. Daugiausiai šie didėtų alui, vynui bei kitiems silpnesniems alkoholiniams gėrimams.
Vadinasi, mažiausiai dėl to pabrangs spiritiniai gėrimai, o daugiausiai – alus. „Jau logiškiau būtų bet kokį alkoholį skelbti už įstatymo ribų“, – neapsikentusieji komentavo dviprasmiškai vertinamus valdžios užmojus.
Ko siekiama šiuo sprendimu ir kokių pasekmių galime sulaukti ateityje?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas:
Akcizą reikia didinti, bet proporcingai
– Daug metų atidaviau kovai su alkoholizmu šalyje. Dažnai buvau vienišas ir paprastai su tuo reiškiniu kovojo tik Sveikatos reikalų komiteto bei pavieniai Seimo nariai. Tad man tikrai imponuoja tai, jog atsirado dauguma, kuri skelbia kovą su alkoholizmu valstybiniu prioritetu.
Mūsų šalyje maždaug šešiasdešimt stipriųjų ir apie keturiasdešimt silpnųjų suvartojamų alkoholinių gėrimų santykis. Europoje tas santykis yra atvirkščias.
Tiesa, kai kurios siūlomos priemonės abejotinos. Siūloma ženkliai daugiau didinti akcizą vynui ir alui ir labai nedaug stipriesiems gėrimams. Tai yra ne tik neracionalu, bet ir kenksminga sveikatai, nes Lietuvoje suvartojama labai daug stiprių alkoholinių gėrimų. Mūsų šalyje maždaug šešiasdešimt stipriųjų ir apie keturiasdešimt silpnųjų suvartojamų alkoholinių gėrimų santykis. Europoje tas santykis yra atvirkščias.
Žiūrėkite, po ketverių metų taip didinant akcizą, ką ruošiasi daryti valdantieji, alus kainuos dvigubai brangiau, vynas irgi gerokai pabrangs, o blogos degtinės butelį galėsi nusipirkti už keturis eurus su trupučiu. Tai – klaida. Akcizą reikia didinti, bet proporcingai visoms alkoholio rūšims. Pats principas taikyti akcizą pagal alkoholio laipsnį, kiek žinau, priimtas vienoje ar dviejose Europos Sąjungos valstybėse.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas:
Pratins prie stipresnių gėrimų
– Vertinant sveikatos požiūriu, toks sprendimas bus lemtingas gyventojų sveikatai, nes tokiu būdu stumiama vartojimo kultūra stipraus alkoholio link. Akivaizdu, jeigu dabar už degtinės puslitrį galima nusipirkti aštuonis buteliu alaus...
Įsivaizduokite, ar kas nors išgeria vienu prisėdimu aštuonis butelius alaus taip lengvai kaip butelį degtinės? Bet jeigu po akcizo suvienodinimo bus galima nusipirkti keturis butelius alaus vietoj butelio degtinės, tiesiog stiprus alkoholis bus smarkiai patrauklesnis. Gali būti padaryta labai didelė žala.
Manau, kad tai - didelė klaida. Galbūt tai yra spiritinių gėrimų gamintojų ir importuotojų, nes beveik visas spiritas yra importuojamas, pasekmė. Galbūt nepatyrusiems, ekonomiškai studijų neatlikusiems ir neįsigilinusiems žmonėms pakišo tokią mintį. Iš tiesų yra labai didelis skirtumas, kokio stiprumo alkoholis geriamas.
Remiantis Europos Komisijos rekomendacija, minimalus tarifas alui yra 1,87, o spiritiniam gėrimui vieno laipsnio apmokestinimas – 5,50. Vadinasi, tris kartus didesnis spirito vieno laipsnio apmokestinimas rekomenduojamas Europos Komisijos nustatant minimalius tarifus.
Mano manymu, tai yra pražūtinga politika ir tada jau iš tiesų būtų logiškiau bet kokį alkoholį skelbti už įstatymo ribų.
Lietuvai akcizo suvienodinimas alkoholiui bus eksperimentas, kuris valstybei gali labai brangiai kainuoti.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas:
Gali labai brangiai kainuoti
– Absoliučiai didžiojoje Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių dalyje akcizai yra diferencijuojami pagal alkoholinio gėrimo rūšis arba kategorijas. Vis tiek valstybė pasirenka, apskaičiuoja, kiek kainuoja pagaminti alų arba stipresnius gėrimus, kiek norima skatinti vieną ar kitą pramonės sritį arba kuria linkme kreipti vartojimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...