- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet lietuviams teks atiduoti gerokai daugiau pinigų už paskolas, mat jų palūkanos gerokai išaugo. Daugelis pastebi ir tai, kad metus laiko pro pirštus buvo žiūrima į didžiulę infliaciją ir augančias kainas, kurios sugraužė pensininkų indėlius, algų didinimą ir uždirbtus pinigus. Ar augančios palūkanos nepavers dalies lietuvių benamiais?
Apie tai laidoje diskutuos „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Būsto paskolas pasiėmę lietuviai su nerimu žiūri, kada Europos Centrinis Bankas ir vėl kels bazines palūkanas.
Dėl to paskolų mėnesinės įmokos kai kuriems gyventojams jau pakilo keliais šimtais eurų. Žmonės baiminasi, kad ateityje daugelis nė nebeišgalės susimokėti ir sunkiai išpuoselėtus namus teks parduoti.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutinės būsto palūkanų normos ir taip yra vienos didžiausių visoje euro zonoje. Ž. Mauricas aiškins, kad taip galėtų būti todėl, kad Baltijos valstybėse skolinimosi gairės yra pakankamai griežtos. Vis dėlto su tuo ateina ir viena gera naujiena.
Tai yra geroji žinia – netgi nutikus ekonominiam nuosmukiui ir pakilus palūkanoms, yra didelė tikimybė, kad mes šį kartą nukentėsime gerokai mažiau.
„Baltijos šalyse skolinimosi gairės yra vienos saugiausių. Kitose valstybėse reikalavimai yra gana švelnūs, dėl to ir rizika tose šalyse yra gerokai didesnė – grąžindami savo paskolas, gyventojai gali susidurti su didesniais iššūkiais, nei kad Lietuvoje. Čia mes turime gana didelius ir paskolos dydžio, ir pradinio įnašo reikalavimus – mažiausiai 15 proc. pirmajam būstui, ir 20 proc. antrajam. Taip pat turime gana griežtus paskolos įmokos ir pajamų reikalavimus. Tai yra geroji žinia – netgi nutikus ekonominiam nuosmukiui ir pakilus palūkanoms, yra didelė tikimybė, kad mes šį kartą nukentėsime gerokai mažiau“, – aiškins Ž. Mauricas.
Ir vis dėlto ekonomistas neslepia – situacija ateityje turėtų tapti ir dar sunkesnė.
„Dalis gyventojų jau atsidūrė tarp kylančios infliacijos kūjo ir kylančių palūkanų normų priekalo. Matome, kad didėja būtinosios išlaidos – ir daro didelį spaudimą biudžetams – o papildomai dabar vis labiau matysime ir kylančių palūkanų normų poveikį. Tiesa, kol kas jo dar nematome, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasirašę sutartis su 6 mėnesių trukmės palūkanų norma.“
Vidmantas Janulevičius / TV3 nuotr.
Anot ekonomisto, būsto paskolų palūkanos jau pakilo nuo 2 proc. iki 4 proc., o kitų metų pavasarį, tikėtina, sieks 5 proc.
„Jei imsime standartinę 100 tūkst. paskolą, anksčiau šeima per metus mokėjo 2 tūkst. eurų palūkanų. O dabar, tikėtina, ta suma išaugs iki 5 tūkst. eurų. Tai – gana ženklus kilimas“, – sakys laidoje Ž. Mauricas.
Savo ruožtu V. Janulevičius pridės, kad per pusę metų augančios palūkanos atsilieps ir verslams.
Lietuva yra euro zonos valstybė, tad mes sėdime toje pačioje valtyje su kitomis euro zonos valstybėmis.
„Šiandien mes to dar nejaučiame – verslas turi gana daug užsakymų, nemažai eksportuojame. Infliacija lėmė kainų augimą ne tik vartotojams, bet ir gamintojams. Dėl energetikos auga produktų savikaina, tačiau ir parduodama brangiau. Kol kas to nejaučiame, bet ilgainiui bus susitraukimas – bus mažiau užsakinėjama, mažesnė perkamoji galia, mažiau gaminsime, o tuomet, galimai, reikės ir mažiau darbuotojų“, – sakys laidoje jis.
O ar gali nutikti taip, kad ieškodami didesnių atlyginimų, dalis darbuotojų tiesiog emigruos svetur? Anot V. Janulevičiaus, atlyginimų kėlimas darbuotojams Lietuvoje būtų efektyvus tik trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu verslai prarastų savo konkurencingumą.
„Tai turi būti subalansuoti dalykai. Kadangi Lietuva dešimtis metų buvo viena iš lyderių atlyginimų kilime, manau, kad tai turėtų kiek apmažėti. Bet vis tiek akivaizdu, kad atlyginimai ir šiais metais kils. Tačiau kiek kils, kol kas dar sunku pasakyti“, – sakys laidoje jis.
Žygimantas Mauricas / TV3 nuotr.
Ir vis dėlto ekonomistas Ž. Mauricas išsigandusius lietuvius laidoje ramins – tokių palūkanų normų kilimo rekordų, kokius matėme 2009 metų krizės metu, šįkart turėtume neišvysti: „Lietuva yra euro zonos valstybė, tad mes sėdime toje pačioje valtyje su kitomis euro zonos valstybėmis. O tuo metu mes vis dar turėjome litą – buvo didžiulė rizika.“
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...