- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms su negalia ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) atstovas Gediminas Bartkus teigia, kad tokia nuomonė nestebina – deja, bet didžioji darbo rinkoje veikiančių įmonių dalis šiandien nėra pasirengę priimti negalią turinčių darbuotojų.
„Sveiki visi esame vienodai, o silpnas – kiekvienas savaip. Panašu, kad į sveikųjų poreikius masiškai orientuota darbo infrastruktūra yra rimtas iššūkis darbdaviams, nes norint įdarbinti žmogų su negalia aplinką tektų iš esmės personalizuoti, o keičiantis darbuotojams – vėl perdaryti, koreguoti. Patiems darbuotojams dažniausiai į akis krinta infrastruktūrinis aplinkos nepritaikymas, specialių sąlygų nesudarymas judėjimo negalią turintiems asmenims ar akliesiems. Kita vertus, gali būti, kad patys dirbantieji nėra tikri, kaip sektųsi dirbti ir bendrauti su negalią turinčiu kolega, kokių bendradarbio gebėjimų galima tikėtis“, – sako NSĮS vadovas G. Bartkus.
Apklausos duomenimis, vos kas dešimtas (11 proc.) yra tvirtai įsitikinęs, kad negalią turinys žmonės jų darbovietėje galėtų dirbti, o 22 proc. išreiškė nuosaikesnį pritarimą. Dažniau optimistiškesnį požiūrį reiškė jaunesni respondentai, kurie paprastai yra tolerantiškesni kitiems visuomenės nariams.
G. Bartkaus teigimu, silpnesnių, labiau pažeidžiamų darbo grupių integracija dažniau yra socialinės politikos, o ne efektyvumo siekiančio verslo esminis tikslas. Vien dėl šios priežasties darbo infrastruktūros individualizavimas turi stiprų socialinį atspalvį. NSĮS skaičiavimu, aplinkos pritaikymas ir sąlygų sudarymas negalią turinčiam asmeniui, priklausomai nuo negalios tipo ir laipsnio, gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Darbo vietos socialinio „dizaino“ kaina yra pakankamai aukšta, o investicija niekada nėra baigtinis procesas. Užimtumo įstatymas neįgaliuosius įdarbinančioms bendrovėms numato panašias darbo užmokesčio subsidijas kaip ir socialinėms įmonėms, bet faktas lieka nepakitęs – subsidijos nepadengia realių kaštų, todėl taip ir netapo katalizatoriumi, padedančiu efektyviau mažinti socialinę atskirtį. Maža to, iš sąjungos vienijamų įmonių patirties galime sakyti, kad tai net ne vien finansų klausimas. Efektyvi neįgaliųjų integracija reikalauja visapusiško įsigilinimo į žmonių galimybes, įpročius, gebėjimų ir kompetencijų kėlimą. Taip pat būtina investuoti ir į visą kolektyvą – padėti žmonėms dirbti kartu, vieniems kitus pažinti ir kartu augti“, – teigia NSĮS vadovas.
Labai dažnai neįgalieji, patekę į darbo rinką, susiduria su įvairiais sunkumais. Viena jų – socialiai nepriimtinas elgesys. Su šia problema dažniausiai susiduria protinę negalią turintys darbuotojai.
„Socialinėse įmonėse turime kitokias patirtis. Mūsų verslas, jo organizavimas pritaikytas būtent neįgaliesiems. Čia žmonės dirba kartu su sveikais kolegomis, todėl ateinantis naujas neįgalus darbuotojas gali nesibijoti jaustis kolektyve tarsi „balta varna“, nes šalia dirba tokie pat kaip jis arba tie, kurie prie įvairias negalias turinčių kolegų jau yra pripratę, žino, kaip su jais bendrauti, kaip užmegzti ryšį ir jį išlaikyti“, – sako G. Bartkus
Pasak jo, darbdaviams trūksta informacijos apie neįgaliųjų gebėjimus, todėl dažnai jie netiki, kad neįgalieji galėtų atlikti darbą kokybiškai.
„Neretai skaudžias istorijas pasakoja tie, kurie mėgino darbo ieškoti atviroje darbo rinkoje, tačiau savo vietą galiausiai rado socialinėse įmonėse. Deklaracijos ir lozungai apie verslo socialinę atsakomybę ir lygias galimybes ar net valdžios kalbos apie privalomas kvotas negalią turintiems yra gražioji medalio pusė. Tačiau realybė atrodo gerokai kitaip ir prieš tai užsimerkti reiškia tiesiog ignoruoti problemą“, – įsitikinęs G. Bartkus.
Europos Komisijos duomenimis, negalią turinčių žmonių užimtumo rodikliai yra prastesni, nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, o neįgaliųjų skurdo rizika yra viena didžiausių visoje ES ir toliau didėja. 2011 m. šis rodiklis siekė 16 proc., o 2017 m. skurdą patyrė jau 35,1proc. Lietuvos neįgaliųjų. Lietuvoje asmenų su negalia skurdo rizikos rodiklis (2017 m. 35,1 proc.) yra beveik dvigubai didesnis negu tų, kurie negalios neturi (17,1 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža1
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...