- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad didėjant palūkanoms už būsto paskolas, gyventojai nenori kas mėnesį papildomai mokėti po 100 ir daugiau eurų prie jau turimų įsipareigojimų. Kai kurie neapsikentę grąžina pinigus bankams anksčiau. Ką dar atskleidė tyrimas, kokių iššūkių dar gali sukelti EURIBOR svyravimai, LNK žurnalistas teiravosi „Luminor“ banko Būsto kredito produkto vadovės Žydros Rakauskaitės.
– Gruodžio mėnesį atlikote tyrimą. Ką jis atskleidė apie Nekilnojamojo turto (NT) rinką?
– Taip, gruodį „Luminor“ banko užsakymu buvo atliktas tyrimas. Jo tikslas – išsiaiškinti ir suprasti klientų poreikius, kad bankas pasiruoštų. Tyrimas parodė, kad kas penktą gyventoją Lietuvoje EURIBOR didėjimas šiek tiek paveikė.
– Kokio amžiaus grupes tai paveikė labiausiai?
– Kaip rodo tyrimas, EURIBOR didėjimas paveikė apie 20 proc. gyventojų iki 36 metų amžiaus. 5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo. 4 proc. respondentų teigė, kad jiems išaugo nuomos kaina. Ir didžioji dalis, apie 12 proc. pastebėjo, kad išaugo jų būsto paskolos įmokos.
– Kaip šioje situacijoje elgiasi vyresni žmonės? Ar tiesa, kad juos tai paveikė mažiausiai, nes vyresni turi santaupų, labiau pasiruošę įvairioms rizikoms?
– Tiesa. Ši apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų grupėje nuo 45 metų amžiaus, EURIBOR padarė mažesnę įtaką. Tai siejama su tuo, kad jie būsto paskolas paėmę gerokai anksčiau. EURIBORAS istoriškai yra buvęs didesnis nei 5 proc. Tiesiog septynerius metus jis buvo žemiau nulio arba apie nulį procento. Ir tie vyresnio amžiaus gyventojai, kurie žinojo, kad EURIBOR gali didėti, į tai nereagavo labai jautriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Paskaičiuokime – vidutiniškai žmogus ima 100 tūkst. eurų paskolą. Dabar, kai EURIBOR taip pakilo, kiek vidutiniškai per mėnesį tenka susimokėti žmogui papildomai?
– Anksčiau žmonės ėmė ir mažesnes paskolas. Bet jei imtume tą naujausią skaičių – 100 tūkst. eurų, tai įmoka gali išaugti nuo 100 iki 200 su trupučiu eurų. Tai priklauso ir nuo paskolos termino, ir nuo mokėjimo būdo, ir nuo palūkanų...
– Dabar yra galimybė rinktis EURIBOR 3, 6 ir 12 mėnesių. Kokį terminą gyventojai renkasi dažniausiai ir kaip neapsirikti, kad vėliau netektų smarkiai nukentėti?
5 proc. gyventojų atsakė, kad jie atidėjo būsto pirkimą būtent dėl EURIBOR didėjimo.
– Populiariausias yra 6 mėnesių EURIBOR. Jį renkasi apie 80 proc. klientų. Kuo trumpesnio termino EURIBOR, tuo ji mažesnis. Tačiau jis dažniau keičiasi. Tie žmonės, kurie mėgsta stabilumą, nori žinoti aiškią įmoką, renkasi ilgesnio termino EURIBOR, t. y. 12 mėnesių. Arba – nekintančias palūkanas iki penkerių metų. O tie gyventojai, kurie mėgsta rizikuoti, nebijo iššūkių, nemano, kad EURIBOR kilimas labai stipriai paveiks jų biudžetą, renkasi trumpesnį laikotarpį.
– Galima paskolą grąžinti anksčiau. Ar tuo dažnai naudojasi klientai, ypač išaugus EURIBOR?
– Iš tikrųjų yra tokių klientų. Vis dėlto, jeigu turite santaupų, nereikia skubėti į banką grąžinti visos paskolos. Tiesiog patartina įsivertinti šeimos biudžetą, ar neplanuoja stambių pirkinių, ar neteks paskui skolintis papildomai. Bet jei nesate numatę didesnių investicijų, finansinė padėtis leidžia, yra tokia galimybė paskolą grąžinti anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Ir klientai tokia galimybe pasinaudoja.
– Pastaruoju metu EURIBOR kyla kaip ant mielių. Kas toliau, ko galima tikėtis?
– Toks EURIBOR padidėjimas buvo visiems šokas. Daugelis prognozavo, kad jis gali padidėti, bet kad taip stipriai ir per tokį trumpą laiką, daugelis nesitikėjo. Nors, beje, ir tokių prognozių buvo. Kalbant apie ateitį, lygiai taip pat sunku patikėti, kad EURIBOR staiga ims kristi. Tikėtina, kad jis artimiausioje ateityje išsilaikys panašiame lygyje. Klientai turėtų būti pasiruošę išaugusioms įmokoms. Tačiau tokių didelių ir staigių pokyčių, kokie užklupo 2022 metais, būti neturėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis8
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...