- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąją mokėjimo kortelę vaikai Lietuvoje dažniausiai gauna sulaukę keturiolikos metų – kiek vėliau negu kitose Baltijos šalyse. Estijoje mokėjimo kortelę dažniausiai tėvai įteikia dešimtmečiams, o Latvijoje – dvyliktojo gimtadienio sulaukusioms atžaloms, rodo SEB banko duomenys. Vidutiniškai jaunieji kortelių turėtojai Lietuvoje vieną kartą apsipirkdami išleidžia 8 eurus.
„Tėvams suteikiame galimybę duoti mokėjimo kortelę savo vaikams, kai šiems sueina septyneri metai. Tačiau mūsų duomenys rodo, kad Lietuvoje šeimos nėra linkusios skubėti priimdamos sprendimus, kurie didina vaikų finansinį savarankiškumą ir atsakomybę. Aktyvesnį susidomėjimą kortelėmis pastebime, kai vaikams sueina dešimt–dvylika metų. O keturioliktasis vaiko gimtadienis žymi savotišką lūžį – būtent tada daugiausia tėvų apsisprendžia, kad kišenpinigių galima skirti reguliariai pervedant susitartą sumą tiesiog į mokėjimo kortelės sąskaitą. Tai paprasta padaryti naudojantis mobiliąja SEB banko programėle“, – sako SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė Eglė Dovbyšienė.
Šiemet Lietuvoje SEB banko atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau negu trečdalis (37 proc.) jaunuolių, kurie mokykliniame amžiuje gavo pirmąją nuosavą mokėjimo kortelę, ją naudojo kasdienėms išlaidoms padengti. 30 proc. kortelę turėjusių apklaustųjų jos sąskaitoje kaupė santaupas. Dar beveik penktadalis (17 proc.) jaunuolių nurodė, kad tėvams taip buvo paprasčiau pervesti kišenpinigius.
Banko duomenimis, jaunimas iki septyniolikos metų Lietuvoje mokėjimo kortele per mėnesį atsiskaito vidutiniškai šešis kartus. Daugiausia pinigų išleidžiama maisto produktų parduotuvėse ir maitinimo įstaigose. Trečia svarbi jaunuolių išlaidų kryptis – drabužių, elektronikos ir sporto prekės. Taip pat pastebima, kad šiuo metu Lietuvos jaunimas kur kas dažniau negu anksčiau apsiperka internetu. Pastaraisiais mėnesiais prekes ir paslaugas internetu perkančių jaunųjų SEB banko klientų skaičius išaugo daugiau negu du kartus.
Vidutinė vieno mokėjimo suma Lietuvoje siekia beveik 8 eurus, kai Estijoje – 7,5 euro, o Latvijoje – 6 eurus. „Galima teigti, kad didesnė vidutinė išlaidų suma rodo, jog mūsų šalyje jaunieji kortelių turėtojai priima sprendimus dėl didesnės vertės pirkinių. Suprantama, kad vyresniems vaikams yra suteikiama didesnė laisvė ir atsakomybė“, – komentuoja E. Dovbyšienė.
7 iš 10 jaunųjų klientų Lietuvoje per mėnesį kortele išleidžia iki 50 eurų. Būtent tiek pinigų į savo kortelės sąskaitą per mėnesį gauna apie 40 proc. vaikų.
Dar 40 proc. kortelių turėtojų sulaukia didesnių kišenpinigių, siekiančių 50–149 eurus. Tačiau šią sumą per mėnesį išleidžiančių vaikų yra 24 procentai. Taigi ne visi vaikai per mėnesį ištuština savo sąskaitas – dalį pinigų jie sutaupo. „Įvertinus dalies jaunųjų klientų vidutines išlaidas ir įplaukas, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje tėvai savo vaikus moko ne tik pinigus leisti, bet ir taupyti – suteikia finansinio raštingumo pradmenis“, – teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė.
SEB banko duomenys rodo, kad vaikų sąskaitos Lietuvoje papildomos vidutiniškai du kartus per mėnesį. E. Dovbyšienės teigimu, kiekvienas kišenpinigių pervedimas tėvams yra puiki proga su atžalomis aptarti finansų valdymą ir padėti jaunajai kartai priimti logiškus sprendimus dėl pinigų, įgyvendinti tikslus ir pasiekti daugiau, juolab kad SEB išmanioji programėlė ir programa „Finansų planuotojas“ leidžia lengvai stebėti savo pajamas ir rūšimis suskirstytas išlaidas, o tai kartu padeda stebėti savo finansinius įpročius ir atitinkamai juos ugdyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...