Bankams besiteisinant pinigų plovimu, kenčia visi

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad, motyvuodamos pinigų plovimo rizika, finansų įstaigos atsisako aptarnauti rizikingesnius klientus, užuot išsiaiškinusios problemas. Anot jo, tokia situacija ydinga, todėl artimiausiu metu ketinama paskelbti, kaip ketinama tobulinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių taikymą.

Situaciją ketina taisyti

Pasak Lietuvos banko, finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) reikšmingai nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo atskiroms vartotojų grupėms, tačiau sunkumų, su kuriais dėl šių procedūrų taikymo susiduria šalies mokėjimo paslaugų vartotojai, yra ne vienas.

Tai rodo centrinio banko 2021 m. II–IV ketvirčiais atliktas tyrimas dėl rizikos mažinimo politikos taikymo praktikos, kurio tikslas buvo įvertinti, ar Lietuvos banko prižiūrimų mokėjimo paslaugų teikėjų (bankų, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ir pan.) taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės (PPTFPP) ir rizikos mažinimo politika nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms.

Atsižvelgdamas į šio tyrimo metu nustatytas spręstinas situacijas, Lietuvos bankas skelbia viešą konsultaciją dėl priemonių, gerinančių mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį taikant prevencijos priemones, ir situaciją nusiteikęs taisyti.

„Griežtėjant europiniams ir pasauliniams PPTFPP reikalavimams, daugelyje šalių ryškėja finansų įstaigų rizikos mažinimo problema, kai finansų įstaigos rizikingesnėms klientų grupėms atsisako teikti finansines paslaugas, užuot valdžiusios su šiais klientais susijusią PPTFPP riziką. Lietuvos bankas atlikto tyrimo metu nenustatė, kad rizikos vengimas reikšmingai apribotų paslaugų prieinamumą vartotojams Lietuvoje, tačiau analizė rodo, kad PPTFPP reikalavimų taikymas sukelia vartotojams tam tikrų sunkumų ir neaiškumų. Finansų įstaigos, vykdydamos PPTFPP reikalavimus ir valdydamos PPTF riziką, turėtų ieškoti būdų, kaip tinkamai bendrauti su klientais“, – aiškino Lietuvos banko valdybos narys S.Krėpšta.

Tyrimo pradžia

Jau pernai balandžio pabaigoje Lietuvos bankas ėmėsi tirti, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp pinigų plovimo rizikos vengimo politikos ir finansinių paslaugų prieinamumo.

Finansų įstaigų siekis stiprinti pinigų plovimo prevenciją ir mažinti riziką yra visiškai suprantamas, tačiau taikomos rizikos valdymo priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

„Nešvariems pinigams nėra vietos mūsų finansų sistemoje, tačiau finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės neturi riboti mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų prieinamumo sąžiningai dirbantiems verslininkams ir gyventojams. Norime išgirsti ir finansinių paslaugų vartotojus, ir šias paslaugas teikiančias finansų įstaigas bei padėti siekti pusiausvyros tarp riziką mažinančių ribojimų ir paslaugų prieinamumo“, – tada aiškino tuometė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina (postą palikusi praėjusių metų pabaigoje).

Ji teigė, kad finansų įstaigų siekis stiprinti pinigų plovimo prevenciją ir mažinti riziką yra visiškai suprantamas, tačiau taikomos rizikos valdymo priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nedidinti teisėtai veikiančių verslo atstovų ar atskirų asmenų, jų grupių finansinės atskirties rizikos

Lietuvos bankas pastaruoju metu gauna daugiau mokėjimo paslaugų vartotojų skundų dėl finansų įstaigų sprendimų neatidaryti, apriboti arba uždaryti jiems mokėjimo sąskaitas, motyvuojant finansų įstaigų vidinėmis rizikos valdymo procedūromis. Nors kol kas nėra duomenų, kad vartotojai apskritai negalėtų gauti mokėjimo ar kitų finansinių paslaugų, Lietuvos bankas gaudavo signalų, kad tam tikros jų grupės, tokios kaip ne pelno organizacijos, teisines paslaugas teikiantys asmenys ar kitos finansų įstaigos patiria sunkumų, siekdami gauti tokias paslaugas.

Apie tai, kad visoje ES daugėja atvejų, kai finansų įstaigos, užuot valdžiusios, vengia rizikos ir riboja finansinių paslaugų prieinamumą tam tikroms vartotojų grupėms, yra skelbusi ir Europos bankininkystės institucija, kuri atliko rizikos mažinimo tyrimą ES mastu.

Skundų lavina

Analizės metu buvo vertinami Lietuvos banko 2020 m.–2021 m. pirmąjį pusmetį gauti skundai ir paklausimai, susiję su PPTFP klausimais. (Lietuvos bankas nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. liepos sulaukė apie 1,1 tūkst. skundų ir paklausimų, iš jų 322, arba beveik 29 proc., – dėl PPTFPP). Mokėjimo paslaugų teikėjai buvo apklausti dėl jų taikomos rizikos mažinimo politikos, o mokėjimo paslaugų vartotojai – dėl savo patirties naudojantis šiomis paslaugomis.

Lietuvos bankas identifikavo kelių tipų sunkumus, su kuriais susiduria mokėjimo paslaugų vartotojai, kai šių paslaugų teikėjai taiko PPTFPP.

„Pavyzdžiui, vartotojams ne visada aišku, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai, motyvuodami PPTFPP, prašo vienos ar kitos informacijos, kodėl ne visada aiškiai nurodo savo prašomos pateikti informacijos apimtį arba kodėl mažai bendrauja su vartotojais. Dažnai mokėjimo operacijos tiesiog sustabdomos, prašant pateikti mokėjimo operaciją pagrindžiančius dokumentus, o vartotojai nepakankamai informuojami apie dokumentų vertinimo eigą ir terminus“, – vardija Simonas Krėpšta.

 Anot jo, Lietuvos banko, kaip reguliuotojo, tokia situacija netenkina, todėl viešai konsultacijai buvo parengtas dokumentas dėl mokėjimo paslaugų vartotojų patirties gerinimo taikant PPTFPP.

Įvertintas mūsų progresas

Beje, vos tik prieš mėnesį Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) akcentavo reikšmingą mūsų šalies pažangą kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Tai lėmė geresnį Lietuvos reitingą.

„MONEYVAL vertinimas parodo nuolatinių ilgalaikių pastangų rezultatą. Tai svarbi ir pozityvi žinia apie mūsų šalies pažangą tarptautinei bendruomenei. Mums ypač svarbu, kad buvo įvertintos Lietuvos banko pastangos ir darbas stiprinant rizikos vertinimu grįstą finansų rinkos dalyvių priežiūrą“, – paskelbus ekspertų išvadas komentavo S.Krėpšta, Lietuvos banke kuruojantis finansų rinkos priežiūros sritį.

2018 m. MONEYVAL atlikus Lietuvos PPTFPP vertinimą, buvo patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kurį įgyvendina atsakingos institucijos. Pagal savo kompetenciją stiprindamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srities priežiūrą, Lietuvos bankas nuolat didina išteklius, koregavo organizacinę struktūrą, kuria naujus rizikų vertinimo modelius, tobulina rizikos vertinimu pagrįstą priežiūros mechanizmą, vis dažniau pasitelkia skaitmenines priemones.

MONEYVAL pažymėjo, kad Lietuva reikšmingai pagerino atitiktį Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) standartams. Atsižvelgusi į pažangą, kurią Lietuva padarė stiprindama kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu finansų įstaigų priežiūros politikos srityje, ir taikydama rizikos vertinimo metodologiją, MONEYVAL nusprendė pagerinti Lietuvos reitingą, kuris parodo, kaip įgyvendinamos FATF rekomendacijos dėl finansų rinkos dalyvių veiklos reguliavimo ir priežiūros.

MONEYVAL, vertindamas Lietuvos pažangą, nagrinėjo, kokias teisines, priežiūros ir institucines priemones Lietuva taiko įgyvendindama tarptautines finansines sankcijas, rizikos vertinimu pagrįstos finansų rinkos dalyvių ir kitų susijusių subjektų priežiūrą bei kitas sritis, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo prevencija.

Naujas kokybinis lygis

Pernai savo veiklą šalyje pradėjo ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienijus viešojo ir privataus sektorių atstovus, sukauptas žinias ketinama panaudoti kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu. Centro steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas, komerciniai bankai (SEB, „Swedbank“, „Šiaulių bankas“, „Luminor“, „Medicinos bankas“, „Revolut“, „Citadele“ ir „Corporate“). Veikla bus finansuojama Lietuvos banko ir privataus sektoriaus atstovų metinėmis įmokomis. Valstybės įnašas – 30 tūkst. eurų iš Finansų ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.

Centrui vadovauti paskirtas ilgametės patirties turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis. Jis karjerą pradėjo policijoje, ją tęsė Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur tyrė korupcinius nusikaltimus, vėliau kuravo pinigų plovimo prevencijos klausimus „Nordea“ ir „Luminor“ bankuose, o nuo 2018 m. balandžio vadovavo „Luminor“ grupės klientų rizikos valdymo padaliniui. E.Vytuvis yra pasaulinės su finansiniais nusikaltimais kovojančių profesionalų organizacijos ACAMS sertifikuotas specialistas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras dalijasi informacija apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijas (tam numatyta speciali informacijos apsikeitimo platforma) ir padės finansų rinkos dalyviams tinkamai nustatyti ir valdyti rizikas. Jis taip pat atliks tyrimus, vertinimus ir analizes, rengs gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas, tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą. Be to, šis centras padės finansų rinkos dalyviams atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus rizikos vertinimą, stiprins viešojo ir privataus sektorių subjektų darbuotojų kompetenciją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, organizuos mokymus, seminarus, konferencijas bei kitus renginius ir viešins savo veiklą.

Šiuo metu visame pasaulyje veikia apie 20 viešojo ir privataus sektorių partneryste grįstų pinigų plovimo prevencijos centrų, tačiau Lietuvos modelis ypatingas tuo, kad jis neapsiriboja atskirų pavienių institucijų ir rinkos dalyvių iniciatyva, iš esmės tai – kova su pinigų plovimu visos valstybės lygmeniu.


2021 m. kronika

„Orion securities“

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus finansų maklerio įmonei UAB „Orion securities“ pernai vasarį skyrė įspėjimą ir 40 tūkst. eurų baudą. Inspektavimo metu buvo konstatuoti pažeidimai, susiję su tarptautinių finansinių sankcijų reikalavimų vykdymu ir nuolatine kliento dalykinių santykių ir sandorių stebėsena.

„Forexlita“

Gegužės mėnesį Lietuvos bankas Kauno valiutos keityklos operatorei „Forexlita“ už netinkamai vykdytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus skyrė 5 tūkst. eurų baudą. Tikslinio inspektavimo metu nustatyta, kad bendrovė tinkamai nevykdė reikalavimų, susijusių su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Taip pat nustatyta, kad operatorė nepakankamai aiškinosi klientų dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, tinkamai netikrino, ar klientai bei naudos gavėjai priklauso politiškai pažeidžiamų asmenų grupei, nustatyta ir operacijų stebėsenos trūkumų.

„Luminor“

Estijos, Latvijos ir Lietuvos finansų rinkos priežiūros institucijos, atlikusios bendrą tyrimą, rugpjūčio pabaigoje nustatė, kad „Luminor“ bankui reikia tobulinti pinigų plovimo prevencijos sistemas ir vidaus taisykles. „Luminor“ įpareigotas pagerinti renkamų duomenų kokybę ir mokėjimų stebėsenos sistemą bei, skirdamas reikiamų išteklių, užtikrinti, kad deramas klientų tikrinimas būtų aukštos kokybės ir atliktas laiku.

„Medicinos bankas“

Rugsėjį Lietuvos banko valdyba skyrė 300 tūkst. eurų baudą ir įspėjimą lietuviško kapitalo „Medicinos bankui“, kuris neužtikrino tinkamo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų laikymosi. Nustatyta, kad bankas netinkamai vertino ir visos veiklos, ir individualių klientų pinigų plovimo bei teroristų finansavimo riziką, neužtikrino tinkamo nuolatinės klientų mokėjimo operacijų stebėsenos proceso, reikalavimų dėl sustiprinto kliento tapatybės nustatymo vykdymo, aptikta trūkumų dėl politiškai pažeidžiamo asmens nustatymo. Be to, banko įdiegtos vidaus kontrolės priemonės ir procedūros neužtikrino tinkamo tarptautinių finansinių s

„epayblock“

Lapkritį Lietuvos banko valdyba panaikino UAB „epayblock“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Gavus informacijos, kad dalis „epayblock“ klientų jos paslaugomis galimai naudojasi sukčiavimo tikslais, buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga netinkamai nustatė ir aplaidžiai vertino klientų pinigų plovimo bei teroristų finansavimo rizikas. Klientų tapatybė buvo nustatoma nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o didesnės rizikos klientams nebuvo taikomos būtinos papildomos sustiprintos tapatybės nustatymo priemonės. Įstaiga nesiėmė pakankamų priemonių dalykinių santykių tikslui ir pobūdžiui nustatyti, tikrajai klientų veiklai išsiaiškinti, netikrino tokios informacijos patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose.

„European Merchant Bank“

Gruodžio pradžioje už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus Lietuvos banko valdyba skyrė specializuotam bankui „European Merchant Bank“ 65 tūkst. eurų baudą, įspėjimą ir įpareigojimų. Nustatyta, kad „European Merchant Bank“ neužtikrino veiksmingos vidaus kontrolės sistemos ir procedūrų. Jos nebuvo pakankamos didesnės rizikos klientų rizikai valdyti, bankas netaikė papildomų priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai mažinti.

„Wallter“

Atlikęs tikslinį elektroninių pinigų įstaigos UAB „Wallter“ inspektavimą, Lietuvos bankas gruodžio pabaigoje skyrė įspėjimą, 280 tūkst. eurų baudą ir įpareigojimų. Nustatyta, kad įstaigos taikytos klientų rizikos vertinimo procedūros neužtikrino, kad būtų tinkamai nustatoma klientų pinigų plovimo, teroristų finansavimo rizika, klientai būtų tinkamai skirstomi į rizikos grupes. Įstaiga ne visais atvejais tinkamai nustatydavo klientų ar jų atstovų tapatybę, o kliento pažinimo procedūros neleido suprasti klientų – juridinių asmenų – dalykinių santykių tikslo, veiklos pobūdžio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

intelekto virsune,

intelekto virsune, portretas
Vieni VAGYS pasaulyje,ne be reikalo dievulis tokius parazytus naikina ,sunaikins visus ,zmogus ,zmogaus vardo nevertas,

Pabėgęs iš durnių laivo "Lietuva"

Pabėgęs iš durnių laivo "Lietuva" portretas
„Nešvariems pinigams nėra vietos mūsų finansų sistemoje, tačiau finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės neturi riboti mokėjimo...." ----Tai ar nešvariems, ar išplautiems pinigams nėra vietos jūsų fiansnų sistemoje? Ar per silpni jūsų proteliai suvokti kvailą prieštaravimą jūsų teiginyje?

Gal ne

Gal ne portretas
besiteisinant,o besiverciant!?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių