- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neblogus finansinius rezultatus pastaruoju metu rodantys šalies komerciniai bankai, regis, pradeda linkti prisiimti daugiau rizikos ir labiau atsukti paskolų čiaupus. Kai kuriems verslininkams net nebereikia kreiptis į bankininkus, nes jie ateina patys.
„Eina šniūrais“
„Jie čia šniūrais pas mane eina“, – tokius vieno Klaipėdos verslininko žodžius apie vėl padažnėjusius paskolas siūlančių bankininkų vizitus neseniai išgirdo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pasak jo, šis atvejis pastaruoju metu toli gražu ne vienintelis.
„Bankų persivertimą pradėjau stebėti maždaug nuo šių metų pradžios. Dar pernai verslininkai turėdavo ilgai belstis į bankų duris ir dažniausiai tos durys net nebūdavo atidaromos, o dabar bankininkai patys pradėjo klientų medžioklę“, – teigė S. Besagirskas.
Tiesa, jis pastebi, kad kol kas padidėjusiu bankų dėmesiu gali džiaugtis ne visos verslo įmonės.
„Pagyvėjimas tikrai jaučiamas didelis, tačiau klausimas – skolinimo sąlygos ir kaklelis, pro kurį įmonėms reikia pralįsti. Tai priklauso nuo to, ar bankai iš esmės varžosi dėl kelių dešimčių ar šimtų stambiausių ir patikimiausių rinkos žaidėjų, ar yra pasirengę skolinti didesniam įmonių būriui“, – svarstė pramonininkų atstovas.
S. Besagirsko teigimu, „geriausi klientai dabar patys renkasi bankus“, o į tokias įmones kalbėtis dažnai vyksta ne eiliniai bankų vadybininkai, o aukščiausi jų vadovai.
„Mažoms ir vidutinėms įmonėms, žinoma, dažnai taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, savininkai turi laiduoti ir asmeniniu turtu. Viskas priklauso nuo paskolos gavėjo rizikingumo. Kita vertus, mažos įmonės dažnai yra pasiruošusios vykdyti visus reikalavimus, kad tik gautų paskolą“, – teigė pašnekovas.
Šiemet skolina daugiau
Patys bankai bent viešai kol kas gana atsargiai kalba apie kreditavimo rinkos augimo perspektyvas, tačiau leidžia suprasti, kad yra linkę paskolas dalyti lengviau, nei tai darė pastaruosius kelerius metus.
„Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos padėtis toliau stiprėjo, gerėjo gyventojų ir įmonių lūkesčiai. Numatomas šalies ūkio augimas, įmonių investicijų pagyvėjimas ir namų ūkių finansinės padėties gerėjimas formuoja aplinką, nuosaikiai palankią bankų veiklos plėtrai“, – komentuodamas pirmo metų ketvirčio banko rezultatus vakar sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras.
Bendro SEB grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfelio vertė šių metų kovo pabaigoje buvo 18,05 mlrd. litų – 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau grupės pirmą šių metų ketvirtį suteiktų naujų paskolų suma (neįtraukus pratęstų sutarčių) buvo 1,22 mlrd. litų – net 42,9 proc. daugiau nei pernai sausio–kovo mėnesiais. Tai reiškia, kad ilgą laiką siekęs susigrąžinti senas paskolas SEB bankas vėl dairosi, kur įdarbinti pinigus.
Iš viso SEB bankas pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 44 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 43,3 proc. daugiau nei pernai sausį–kovą, kai banko grynasis pelnas buvo 30,7 mln. litų.
Banko grupės uždirbtas grynasis pelnas šiemet buvo 38,7 mln. litų, arba 6,7 proc. mažiau nei pirmą 2011-ųjų ketvirtį (41,5 mln. litų).
Ieško tvarių projektų
Apie pirmo metų ketvirčio finansinius rezultatus vakar pranešė ir „Swedbank“. Šio banko finansinė grupė pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 112 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei 2012 m. sausio–kovo mėnesiais, kai grupės pelnas buvo 96 mln. litų.
„Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys taip pat užsimena, kad bankas ieško įmonių, kurioms galėtų skolinti, tačiau pripažįsta, kad fiziniams asmenims kreditai kol kas dalijami atsargiai.
„Kritusi rinkos palūkanų norma turėjo neigiamos įtakos pelnui ir šis pirmą šių metų ketvirtį mažėjo. Žemos palūkanos ir toliau bus dominuojantis veiksnys bankų rinkoje, todėl bankai ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą. Kita vertus, palankia finansavimo aplinka turėtų pasinaudoti verslas, juolab kad verslo finansavimo maržos mažesnės nei kitų šalių rinkose“, – sakė A. Danys.
Anot jo, siekdamos išlikti konkurencingos Lietuvos verslo įmonės turėtų planuoti investicijas į įrangos ir pajėgumų atnaujinimą, todėl „Swedbank“ aktyviai ieško galimybių įgyvendinti tvarius verslo projektus.
Kovo pabaigoje „Swedbank“ finansinės grupės turtas siekė 20,183 mlrd. litų ir buvo 4,2 proc. (808 mln. litų) didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.
„Swedbank“ bendras paskolų portfelis šių metų kovo pabaigoje siekė 14,4 mlrd. litų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu ir 6 proc. daugiau nei gruodžio pabaigoje. Labiausiai paskolų portfelį augino verslo finansavimas, tačiau gyventojų skolinimosi apimtis išliko žema.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...