„Uždirbo beveik 184 mln. eurų – apie penktadali daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas Eitaras Šiaulys.

Pelningai dirbo keturiolika bankų ir užsienio kapitalo filialų, nuostolingai – trys. Didžiausius nuostolius patyrė bankas „Fjord“. Didžiausią pelną per pusmetį uždirbo SEB bankas – per 70 mln. eurų. Antroje vietoje esantis „Swedbank“ uždirbo beveik perpus mažiau – apie 45 mln. eurų. „Revolut“ po konsolidacijos užima trečiąją vietą – pusmečio pelnas siekia 40 mln. eurų.

„Bankai daugiau skolino, iš to gavo daugiau pajamų. Taip pat daugiau uždirbo grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, nes didėjo mokėjimo paslaugų apimtys, gyventojai daugiau atsiskaitinėjo mokėjimo kortelėmis“, – tęsė E. Šiaulys.

Būtent iš skolinimo bankai gavo daugiausiai pajamų. Per pirmą šių metų pusmetį gyventojams suteiktų paskolų suma padidėjo 1,5 mlrd. eurų – iki beveik 13 mlrd. eurų. Daugiausia paskolų išdavė „Swedbank“, SEB ir „Šiaulių bankas“.

„Lietuvoje įsiskolinimas yra ganėtinai mažas, net mažėjantis lyginant su Vakarų Europa. Tos erdvės plėstis portfeliui tikrai yra dar labai daug. Skolinimosi tempai gal labiau atspindi gyventojų lūkesčius“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paskolų verslui bankai taip pat suteikia daugiau: daugiausia skolino nekilnojamojo turto, statybos bei apdirbamosios gamybos įmonėms. Gyventojai dažniausiai skolinosi nekilnojamajam turtui įsigyti. Būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje mažėja, nors šiuo metu tikrai dar nesiekia 2008 metų krizės lygio.

„Jau kurį laiką būsto kainų augimas viršija atlyginimų kainų augimą, taip pat dabar prisidėjo kintamų palūkanų didėjimas, tad tai irgi prastina gyventojų galimybes įsigyti būstą“, – tęsė V. Šimkus.

Be to, bankų atstovai sako, kad artimiausioje ateityje gyventojai jau skolinsis mažiau.

„Didėjantis netikrumas dėl ateities šiek tiek lems atsargesnį skolinimąsi tiek verslo, tiek privačių klientų“, – teigė SEB Baltijos šalių privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius.

Nors pelnai pastarąjį pusmetį augo, didžioji dalis bankų keitė teikiamų paslaugų kainynus. „Luminor“ tai padarė balandį, SEB bankas skelbia, kad nuo rugsėjo atnaujintos ir pakeistos mokėjimo kortelės išsiuntimas paštu Lietuvoje kainuos du eurus, nors anksčiau buvo nemokamas.

„Trečiųjų šalių paslaugos pabrango ir šis mokestis keitėsi, kad padengtų kaštus. Kortelės galiojimo laikotarpis yra keturi metai, tai mes kalbame apie dviejų eurų mokestį kartą per ketverius metus“, – tęsė L. Januševičius.

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 dienos taip pat padidino įvairių paslaugų įkainius, o norintys išsigryninti 10 tūkst. eurų ir daugiau turės pateikti paaiškinimą bankui, kur tuos grynuosius dės.