Baimė dėl nevaldomos infliacijos nepagrįsta

Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsibėgėja. Gegužę metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 3,6 proc. ir liudijo ekonomikos atsigavimą. Vis dėlto infliacijos padidėjimą Lietuvoje ir euro zonoje didele dalimi lemia laikini veiksniai, tad kainų augimas neturėtų įsismarkauti. Esant poreikiui, jį suvaldyti padėtų ir Europos Centrinio Banko pinigų politikos priemonės.

Lėmė naftos rinka

Pasak Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresniojo ekonomisto Roko Kaminsko, prie kainų augimo paspartėjimo gegužės mėnesį reikšmingai prisidėjo degalai – jie gegužę buvo maždaug ketvirtadaliu brangesni nei prieš metus.

"Praėjusiais metais dėl prasidėjusios pandemijos ir užsitęsusio OPEC+ nesugebėjimo susitarti mažinti naftos gavybos apimtis kritusios naftos kainos buvo pagrindinis veiksnys, mažinęs infliaciją. Šiemet – priešingai, – taip pasaulinę situaciją komentuoja R.Kaminskas. – Į priešpandeminį lygį grįžusios naftos kainos kelia ir naftai imlios produkcijos kainas. Tad, vertinant iš pirmo žvilgsnio didelį metinį degalų kainų augimą, omenyje reikia turėti ir žemą palyginamąją kainų bazę. Nors gegužę degalų kainos buvo net 25 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, tačiau jos buvo beveik tokios pačios kaip prieš dvejus metus 2019 m. gegužę. Žvelgiant į ateitį, finansų rinkose įkainota, kad artimiausiais metais naftos kaina netgi šiek tiek sumažės."

Paslaugos – paklausios

Ekonomisto teigimu, infliacijos padidėjimui įtakos taip pat turi žaliavų ir kai kurių prekių tiekimo trikdžiai bei susikaupusi dalies paslaugų paklausa. Dėl sparčiau, nei tikėtasi, atsigavusios pasaulinės gamybos susiformavę tiekimo trikdžiai kilstelėjo gamybos žaliavų, komponentų ir jų pristatymo jūriniais konteineriais kainas aukštyn.

"Nors kurį laiką dar galime matyti susiformavusių tiekimo trikdžių spaudimą pramonės prekių kainoms, pasiūla ir paklausa turėtų ilgainiui susibalansuoti, tad numatoma, kad ši įtaka bus laikina. Veiklos ribojimo laikotarpiu susikaupusi kai kurių paslaugų paklausa turėjo įtakos ir paslaugų kainoms: paslaugos gegužės mėnesį brango didesniu – 4,6 proc. metiniu tempu nei metų pradžioje, – atkreipia dėmesį Lietuvos banko ekspertas. – Tarp sparčiau brangusių paslaugų galima išskirti kirpyklų ir asmens priežiūros paslaugas, kurios gegužę buvo apie 8 proc. brangesnės nei prieš metus. Padidėjo ir veiklą atnaujinusių restoranų kainų augimas – maitinimo paslaugos kilo 3,6 proc. per metus.

Natūralu, kad pastarasis kainų spurtas kelia nerimą, tačiau jei spartesnio kainų augimo tendencija užsitęstų, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo arsenale turi svarių priemonių infliacijai valdyti. Nedidelė infliacija euro zonoje yra vienintelis pagrindinis ECB tikslas. Siekdamas šio tikslo ECB dabar skatina ekonomikos variklį suktis greičiau, kai infliacija yra pernelyg maža, tačiau taip pat ir neleistų jam perkaisti, jeigu būtų požymių, kad infliacija viršys nustatytą tikslą."

Anot R.Kaminsko, esant poreikiui, galėtų būti mažinamas ar visai baigiamas vadinamasis kiekybinis skatinimas, kai dideliais kiekiais superkami skolos vertybiniai popieriai. Vėliau gali būti didinamos palūkanų normos. Šias priemones įgyvendinti būtų lengviau negu skatinamąsias, pavyzdžiui, dėl to, kad nebūtų apatinės palūkanų normų ribos problemos (situacija, kai, esant itin žemoms palūkanoms, papildomas mažinimas nebesukelia teigiamo poveikio ekonomikai).

Rokas Kaminskas

Didelio brangimo neprognozuoja

Beje, tiek Lietuvos banko, tiek ECB ekonomistai neprognozuoja ilgalaikio infliacijos šuolio, todėl minėtos pinigų politikos griežtinimo priemonės šiuo metu nesvarstomos. Tiek ECB vertinimai, tiek ir rinkų bei kitų ekonomistų lūkesčiai rodo, kad bent artimiausius porą metų infliacija išliks maža ir poreikio didinti palūkanų normas neturėtų kilti.

Dabartinės tarptautinių institucijų ir Lietuvos banko prognozės rodo, kad infliacija įsibėgėti neturėtų nei Lietuvoje, nei euro zonoje. ECB kovą prognozavo euro zonai 1,4 proc. infliaciją 2023 m., o Lietuvai – 1,8 proc., o atnaujintos prognozės pasirodys jau birželio 10 d.

"Tiek Lietuvos banko (Lietuvai), tiek Tarptautinio valiutos fondo ar EBPO (euro zonai) vertinimai panašūs, – komentavo R.Kaminskas. – Taip pat verta atkreipti dėmesį į finansų rinkose įkainojamus infliacijos lūkesčius. Rinkų dalyviai, sudarydami infliacijos apsikeitimo sandorius, siekia uždirbti ir rizikuoja savo pinigais, todėl spėja infliaciją, kuri jiems atrodo labiausiai tikėtina. Dabar įkainota, kad euro zonoje per ateinančius 10 metų vidutiniškai infliacija bus gerokai mažesnė nei 2 proc.

Kodėl yra nepagrįstos baimės, kad kainos nevaldomai šuoliuos aukštyn, kai centriniai bankai įlieja tokius didelius kiekius naujų pinigų?

Kodėl yra nepagrįstos baimės, kad kainos nevaldomai šuoliuos aukštyn, kai centriniai bankai įlieja tokius didelius kiekius naujų pinigų? Pirma, svarbu paminėti, kad centrinio banko sukurti pinigai sudaro tik mažesnę dalį viso euro zonoje cirkuliuojančių pinigų kiekio (šiuo metu apie 30 proc.). Didžiąją dalį pinigų pasiūlos, kaip paprastai, sukuria komerciniai bankai, skolindami gyventojams ir įmonėms, todėl bendras prieaugis ne toks didelis, kaip gali pasirodyti vertinant vien tik centrinio banko į finansų sistemą įliejamus pinigus. Reikšmingą bankų paskolų ir pinigų kiekio padidėjimo per pandemiją dalį nulėmė išaugusi įmonių paklausa likvidumo atsargoms ir poreikis kompensuoti laikinai sutrikusias įplaukas. Ekonomikai vaduojantis iš pandemijos gniaužtų, ši paklausa mažės, o atitinkamos paskolos bus grąžinamos.

Antra, infliacija priklauso nuo ekonomikos aktyvumo. Tikėtina, kad atsigavimas po pandemijos bus nevienodas ir kai kurie sektoriai dar kurį laiką negrįš į priešpandeminį lygį. Pakilęs nedarbo lygis gali riboti atlyginimų augimą, o tai atitinkamai neleistų itin sparčiai kilti paslaugų kainoms."

Ekonomistų perspėjimas

Nuo liepos brangstant elektrai ir dujoms, gyventojų laukia ir spartesnis prekių bei paslaugų kainų kilimas, vakar paskelbė LRT radijas.

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26–50 proc.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigė, kad brangs dalis prekių, o tam įtakos turės visame pasaulyje brangstančios žaliavos, visų pirma, įvairūs metalai ir grūdai: "Galime pamatyti metų pabaigoje infliaciją viršijant 5 proc. ir tai jau žmonės pajus. Tai įvyks ne dėl to, kad pabrango elektra arba dujos, – įvyks dėl to, kad brangsta absoliučiai praktiškai visos žaliavos, tarp jų ir žmogaus rankos, kurios brangsta labai stipriai."

Lietuvos banko vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, kad kainų augimas matomas jau dabar, o jį lemia ir po pandemijos išaugusi paklausa. Tendencijos matomos kirpyklų, kitų asmens priežiūros paslaugų kainose.

"Medicinos, odontologijos paslaugos irgi yra reikšmingai paveiktos anksčiau apribotos pasiūlos ir tai, kad dabar turime nemažą paklausą šioms paslaugoms. Ir matome, kad kai kuriais atvejais prisideda prie paslaugų kainų padidėjimo", – sakė L.Mociūnaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Okid

Okid portretas
Skriàudzia zmones ir tiek

Nu

Nu portretas
aišku, kad nepagrįsta! Kai tave jau pakorė, nebėr ko bijot...

B.

B. portretas
Graži pasaka prieštaraujanti pati sau.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių