- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes.
„Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį. Šiuo sprendimu įvedama skatinamojo studijų finansavimo dalis, t. y. bus papildomai skiriamos lėšos pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak jos, institucijų pasiekimai bus matuojami objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į studijas baigusių ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose įsidarbinusių absolventų, užsienio studentų pritraukimo ir kitus rodiklius.
2024 metais už studijų veiklos pasiekimus mokslo ir studijų institucijoms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 procentai visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų baziniam finansavimui.
Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.
2025-aisiais šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., o 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų.
Aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų studijų pasiekimų vertinimas bus atliekamas remiantis šešiais kriterijais. Jie apims studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą bei prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmingumą ir institucijoms pateiktus užsakymus studijoms.
Studijų rezultatyvumas priklausys nuo studijas užbaigusių absolventų skaičiaus. Studijų tarptautiškumas bus matuojamas absolventų, studijų metu išvykusių mokytis užsienyje, bei absolventų užsieniečių skaičiumi, o studijų prieinamumas – socialines stipendijas arba neįgaliojo asmens išmoką gavusių absolventų skaičiumi.
Studentų įdarbinimo į mokslo, meno ir studijų veiklas rodiklis priklausys nuo studentų įdarbinimo aukštosiose mokyklose, įsitraukimo į Lietuvos mokslo tarybos vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Vertinant absolventų karjeros sėkmingumą bus atsižvelgiama į absolventų, 12 mėnesių po studijų baigimo tęsusių studijas aukštesnėje pakopoje arba dirbusių darbą, kuriam reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija, skaičių.
Papildomas finansavimas taip pat priklausys nuo mokslo ir studijų institucijų lėšų, gautų už ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti, sumos.
Anot ministerijos, šiemet įteisintos ir specialiosios sutartys tarp mokslo ir studijų institucijų bei ŠMSM, kuriomis gali būti suteikiamas papildomas finansavimas mokslo ir studijų institucijų veiklos plėtrai, kokybės gerinimui, optimizavimui, infrastruktūros plėtrai ar kitoms strateginėms veikloms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai1
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų17
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...