- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Absolventų darbo užmokestis auga greičiau nei darbuotojų su viduriniu išsilavinimu. Paylab.com - tarptautinio atlyginimų portalo (Lietuvoje – www.manoalga.lt) duomenimis, universitetinis išsilavinimas atsiperka. Atlikta atlyginimų analizė parodė, kad pasiektas išsilavinimo lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką asmens darbo užmokesčio augimui. Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu uždirba beveik dvigubai daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius darbuotojus.
Nuo pasiekto išsilavinimo lygio labai priklauso ir pragyvenimo lygis. Tarp apklausoje dalyvavusių šalių aukščiausią pridėtinę vertę universitetinis išsilavinimas sukuria Vengrijoje, kur darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu per mėnesį uždirba vidutiniškai 69 proc. daugiau nei vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Kita vertus, mažiausią įtaką darbo užmokesčiui išsilavinimas turi Bulgarijoje ir Slovakijoje, kur absolventai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau negu neturintys aukštojo išsilavinimo darbuotojai.
Iš trijų Baltijos šalių aukštojo išsilavinimo lygis didžiausią įtaką atlyginimo augimui turi Estijoje (52 proc. didesni atlyginimai) ir Lietuvoje (50 proc.), tuo tarpu Latvijoje aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai uždirba tik 39 proc. daugiau už žemesnio išsilavinimo darbuotojus.
Aukštasis išsilavinimas dinamiškai „augina“ atlyginimą
Jau karjeros pradžioje atsiranda atlyginimų skirtumai tarp skirtingą išsilavinimo lygį turinčių darbuotojų. Apklausoje dalyvavusiose šalyse jaunimas iki 24 metų su aukštuoju išsilavinimu uždirba vidutiniškai 34 proc. daugiau už savo bendraamžius su viduriniu išsilavinimu. Darbo užmokesčio skirtumas didėja kartu su amžiumi, nes absolventų atlyginimai auga dinamiškai. 35-44 metų amžiaus grupėje šis skirtumas yra ypač reikšmingas, nes absolventai sparčiau kilo karjeros laiptais. Palyginti su vidurinį išsilavinimą turinčiais asmenimis jų atlyginimai yra 73 proc. didesni, 45-54 metų amžiaus grupėje – 83 proc. didesni.
Universitetų absolventai gali tikėtis, kad jų atlyginimas reikšmingai didės iki 45 metų amžiaus. Tuo tarpu vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų laikotarpis, kuriuo yra didžiausia tikimybė gauti geresnį darbo užmokestį, yra trumpesnis - tik iki 35 metų amžiaus. Universitetų absolventams amžiaus vidurkis, susijęs su darbo užmokesčio augimu, yra didesnis, palyginti su vidurinio išsilavinimo darbuotojais. Tai reiškia, kad kai darbuotojų su viduriniu išsilavinimu darbo užmokesčio augimas lėtėja iki 35 metų amžiaus, universitetų absolventų atlyginimai vis dar auga ir jie uždirba gerokai daugiau. Šią darbo užmokesčio augimo tendenciją, pagrįstą išsilavinimo lygmeniu, užfiksavo Paylab.com visose stebėtose šalyse, kuriose veikia atlygio platformos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...