- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurdienis „Halės“ turguje. Kai kas jau pietauja, kiti dar renkasi, ką valgyti. Žmonių yra, bet prekybininkai nepatenkinti. Nuo metų pradžios pirkėjų kur kas mažiau, pasakojama LNK reportaže.
„Penktadienį būna didesnė prekyba, bet šiandien visai silpnai, žmonių nėra. Tikimės, kad į sodus visi važiuos, kad užsipirks daugiau, bet nesijaučia“, – nusivylė prekybininkė „Halės“ turguje Vanda.
Kad žmonės taupo ir perka mažiau, justi jau kuris laikas. Mažmeninė maisto, gėrimo ir tabako prekyba tris mėnesius iš eilės nukritusi 7 proc.
„Mes vis tiek matysime metinį maisto produktų vartojimo kritimą, būtent dėl to, kad infliacijos rodiklis bendrai paėmus lieka pakankamai aukštas. Dar gali būti, kad balandį-gegužę matysime nedidelį Lietuvos vartotojų lūkesčių pakritimą, nes prisidėjo nerimo dėl ekonomikos perspektyvų ir recesijos. Žinoma, įtakos turės ir tolesnis palūkanų augimas“, – tikino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mėsos prekybininkus kol kas gelbėjo turistai ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, bet dabar ir jų užsuka mažiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Iš Lenkijos daug atvažiuoja, jie mums labai padeda prekybai. Nors kiti juokiasi, kad mūsų žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkt, bet čia buvo laisvos dienos ir atvažiavo pas mus apsipirkt, labai gerai buvo. O ši savaitė labai liūdna“, – atviravo Vanda.
Sumažėjus vartojimui, teoriškai kainos turėtų kristi, tačiau praktikoje – ne. Balandį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vis dar brango, o palyginti su pernai tuo pačiu laiku buvo 17 proc. brangesnis.
„Nematom todėl, kad piniginė masė, tiek verslui, tiek valdžiai, PVM ir visa kita, jie auga. Tarkime, nukrito keliais procentais pardavimai, bet jeigu imant vien maisto prekybą, balandžio mėnesį ji augo 13 proc.“, – aiškino „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas.
Anot ūkininkų, pirkėjai daro didelį spaudimą kainoms, tačiau rimtų priežasčių atpigti maistui – nėra.
Visi žaidžia dėl kainos paaugimo, visi nori parduot brangiau ir pasakoja visas šitas istorijas.
Žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos didelės, o dar mažėja derlius.
„Derlius tikrai bus mažesnis, nes buvo labai brangios trąšos. Ūkininkai pasirinko strategiją nenaudoti tiek trąšų, kiek naudojo ir automatiškai mažesnis derlius“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.
„Praeitais metais irgi buvo, kad „želmenys neišlindo“, „prognozuojam mažai lietaus“ ir t.t. visi žaidžia dėl kainos paaugimo, visi nori parduot brangiau ir pasakoja visas šitas istorijas“, – reziumavo P. Čepkauskas.
Ekonomistas prognozuoja, kad maistas pigs artimiausiu metu. Vasarą galime išgirsti naują terminą „defliacija“, kai kainos krenta kelis mėnesius iš eilės.
„Maisto produktų kainos gali pradėti mažėti dėl atpigusios naftos, dujų ir trąšų. Ir žmonės vis labiau riboja vartojimą, kas didins motyvaciją maisto gamintojams šiek tiek mažinti savo kainas“, – teigė ekonomistas A. Izgorodinas.
Tačiau kainų analitikams tai skamba kaip dar vienas akių dūmimas.
„Bus ir spaudoje, ir visur pasakoma, kad infliacija sumažėjo, nuėjo į nulį, bet pirkėjas atėjęs ir pažiūrėjęs pamatys, kad viskas taip pat“, – pasakojo P. Čepkauskas.
Anot P. Čepkausko, ar maistas pigs, priklausys nuo verslininkų nuotaikų. Gali būti, kad kainos nemažės visus metus.
„Jeigu pas juos pradės mažėti piniginė apyvarta ir akcininkai treptels kojyte „darykit ką nors“, tai tada ir pradės daryt. Jeigu pinigais mes neaugame, bet pelningumus užsikėlėme ir mus tai džiugina, mes irgi to nepamatysim“, – ironizavo P. Čepkauskas.
„Karalius, nustatydamas kainas yra vartotojas. Jį bandoma priversti mokėti daugiau, bet tik iki tokio lygio, kiek jis sutinka mokėti daugiau“, – aiškino R. Juknevičius.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad balandį mėnesinė infliacija buvo artima nuliui. Po penkiolikos mėnesių, tai pirmasis ženklas, kad kainos nebekyla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...