- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Lietuvoje išaušo Laisvės nuo mokesčių diena, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tai, kad ji minima beveik trimis savaitėmis vėliau nei pernai, rodo padidėjusias valdžios sektoriaus išlaidas.
Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, atskleidžianti, kiek dienų per metus turime dirbti tam, kad sumokėtume visus mokesčius. Koronaviruso pandemija smarkiai padidino valstybės išlaidas, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena, pagal šiuo metu tikslinamo biudžeto projektą, atėjo 20 dienų vėliau nei pernai, birželio 15 d.
„Kiekvienais metais skaičiuodami Laisvės nuo mokesčių dieną norime atkreipti žmonių dėmesį į jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis. Ir žmonėms, ir valdžiai svarbu priminti, kad už viską – pensijas, švietimą, šaligatvius, gaisrinę, kariuomenę – sumoka ne valstybė, ir ne politikai, o būtent mokesčių mokėtojai“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Todėl politikai ir valstybės tarnautojai privalo šiuos pinigus valdyti kuo efektyviau ir skaidriau.
Pastaruosius penkerius metus Laisvės nuo mokesčių diena būdavo minima antroje gegužės pusėje, tačiau dėl koronaviruso pandemijos išaugus valstybės išlaidoms ir sulėtėjus bendrojo vidaus produkto augimui, šiais metais ji nusikėlė į birželio vidurį.
„Tam įtakos neabejotinai turėjo koronaviruso pandemija – papildomų lėšų skirta tiesioginėms pandemijos pasekmėms mažinti ir dėl sutrikdytos ekonominės veiklos prarastoms darbo vietoms ir žmonių pajamoms kompensuoti“, – pažymėjo LLRI ekspertas Lukas Stravinskas.
Vis dėlto Lietuvoje biudžeto išlaidos augo daugiausiai ES: 2020 m. pirmų trijų ketvirčių laikotarpio augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., siekė 23 proc. ES šalių vidurkis – 8 proc. „Valstybės išlaidos auga skolintų pinigų sąskaita. Štai, vien praėjusiais metais vienam gyventojui tekusi suma valstybės skolos palūkanoms padengti, siekė 154 eurus“, – pabrėžė L. Stravinskas. Planuojama, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis metų pabaigoje sudarys net 52,3 proc. ir ateityje tik augs.
Augančios valstybės išlaidos ir skola gali tapti vis sunkiau pakeliama našta mokesčių mokėtojams. Siekiant to išvengti, mokesčių sistemoje turi atsirasti daugiau skaidrumo. „Paradoksalu, bet tam, kad užtikrintume sveiką ir pakankamą valstybės funkcijų finansavimą, turime mažinti ir skaidrinti mokesčius. Tuomet jie tolygiai pasiskirsto, neskatina veikti šešėlyje ir padidina realias biudžeto pajamas“, – sakė E. Leontjeva.
Laisvės nuo mokesčių diena yra santykinis valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį valdžia perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.
„Dėl koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai mokesčių pajamos nebeatspindi realaus perskirstymo dydžio, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiavome remdamiesi oficialiais biudžeto duomenimis ir Finansų ministerijos BVP prognozėmis“, – aiškino LLRI ekspertas L. Stravinskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...