Atvykstamojo turizmo verslo atstovė: ministerijos siūlomas „puodelis kavos“ už turistą nėra pagalba

Pagalbos priemonės, kurias Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) numatė padėti atvykstamojo turizmo įmonėms atsigauti po pandemijos, nėra tos, kurių trečius metus be pajamų gyvenančiam sektoriui reikia čia ir dabar, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė.

Jos teigimu, EIMIN numatyto „puodelio kavos“ už vieną į Lietuvą atvežtą turistą verslui nepakanka, o norint pakeisti apie pusę visos rinkos sudariusius Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos turistus, kurių dėl karo šį sezoną nebus, reikia imtis trijų „paprastų dalykų“.

Pasak Ž. Gavelienės, pagalba iš EIMIN vėluoja.

„Šiandien turizmo sektoriaus situacija yra labai sunki. Skubių priemonių, kaip pagelbėti turizmo sektoriui nėra. Vis dar svarstome, kaip galėsime pagelbėti 2022 m. Jau turbūt 2 mėn. tą dalyką svarstome, bet kol kas tų priemonių nėra“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete parlamentarams kalbėjo Ž. Gavelienė.

Trečiadienio komiteto posėdyje ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pristatė 4 mln. eurų pagalbos turizmo sektoriui fondą, kuriame iš Vyriausybės rezervo lėšų būtų finansuojama parama apgyvendinimo ir atvykstamojo turizmo įmonėms, pirmuosius nuostolius pradėjusioms skaičiuoti prasidėjus pandemijai.

Apie 50 proc. kaštų už dujas, šildymą ir kt. energetines išlaidas daliai viešbučių padengti, taip pat vienkartinėms 100 eurų išmokoms už vieną viešbučio kambarį sumokėti, numatoma skirti 3,6 mln. eurų.

Tuo tarpu atvykstamojo turizmo įmonėms iš likusių 0,4 mln. eurų ketinama skirti kompensacijas pagal tai, kiek buvo atvežama turistų nuo 2019 m. sausio iki 2021 m. gruodžio. Skiriama subsidija siektų iki 3 eurų už vieną turistą, didžiausia galima suma vienam gavėjui – 30 tūkst. eurų.

Anot Ž. Gavelienės, numatyta parama nėra pagalba pritraukti naujus turistus, o iš 400 tūkst. eurų paramos lėšų apie 100 tūkst. atiteks EIMIN valdomai „Invegai“ – administraciniams kaštams padengti. Savo ruožtu planus skirti po 3 eurus už kiekvieną turistą NTVA vadovė vadina nepakankama pagalba ir sako, kad „puodelis kavos“ verslo neišgelbės.

„Ar tikrai atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius yra vertas kavos puodelio už atvežtą turistą? Niekaip negaliu sutikti, kad tai yra derama pagalba per 3 metus atvykstamojo turizmo sektoriuje“, – teigė Ž. Gavelienė.

Pasak jos, tam, kad sektorius atsistotų ant kojų, reikia „ne didelių frazių, o paprastų dalykų“. Juos turizmo verslo atstovė įvardijo tris.

Visų pirma Ž. Gavelienė pažymėjo, kad dėl karo Ukrainoje, Lietuva neteks turistų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, dėl ko turistų srautai sumažės maždaug perpus. Todėl privalu numatyti priemones naujoms rinkoms rasti, sakė ji.

„Reikia trijų dalykų tam, kad Lietuva nenukentėtų nuo to, kad prarado daugiau kaip 50 proc. turistų. 50 proc. buvo iš tų rusakalbių šalių ir šiandien reikia naujų rinkų. (...) Reikia naujų rinkų paieškos priemonės kelionių organizatoriams“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.

Taip pat NTVA prezidentė paminėjo, kad kelionių organizatoriai į turizmo parodas vyksta savo lėšomis, nors treus metus gyvena be pajamų, tad būtina organizuoti efektyvią rinkodarą, atvykstamojo turizmo įmonėms bendradarbiaujant su turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“.

„Šiandien kelionių organizatoriui atvykti į parodą reikia už savo pinigus. Verslui, kuris trejus metus gyvena be pajamų, reikia efektyvios rinkodaros (...) Efektyviai daryti, tai reiškia, kad kelionių organizatoriai, kartu su „Keliauk Lietuva“ galėtų įgyvendinti rinkodarą“, – siūlė Ž. Gavelienė.

Šioms priemonėms įgyvendinti, pasak jos, reikėtų numatyti bent po 15 tūkst. eurų kiekvienai įmonei. Trečiąja priemone ji įvardijo investicijas darbuotojams pritraukti.

„Reikia priemonės darbuotojų pritraukimui. Šiandien turizmo sektorius nėra pati patraukliausia industrija, kurioje norisi darbuotis. Reikia priemonės, kuri padėtų pritraukti naujus darbuotojus, juos išlaikyti ir mokėti konkurencingus atlyginimus“, – aiškino NTVA vadovė.

Posėdyje taip pat pasisakęs Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis pabrėžė, kad atvykstamojo turizmo verslo rodikliai yra „tragiški“, esą įmonių pajamos mažėjo beveik dvigubai, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

„Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pajamos 2021 m. krito 95 proc., lyginant su 2019 m. Viešbučiai neteko apie 50 proc. pajamų. Pavyzdžiui,viešbučiai Neringoje neteko 80–90 proc. užsienio turistų“, – komiteto nariams sakė U. Armalis.

Jo teigimu, atvykstamojo turizmo verslas, smarkiai nukentėjęs nuo pandemijos, gavo gerokai mažesnę paramą, nei išvykstamojo turizmo įmonės. Be to, 83 proc. visos paramos, pasak, U. Armalio, gavo stambusis, o ne smulkusis verslas, sumokantis ženkliai didesnę dalį mokesčių.

Iki COVID-19, EIMIN žiniomis, turistų Lietuvoje buvo arti 3 mln., tačiau pandemija srautus apkarpė – 2020 m. jų buvo apie 936 tūkst. 2021 m. Lietuvoje apgyvendinta 505,4 tūkst. atvykėlių, palyginimui 2020 m. – 511,6 tūkst.

EIMIN šiemet ketina skatinti komunikaciją, kad keliauti į Lietuvą yra saugu, kartu atsisakyti reklaminių kampanijų Rusijoje, atsisakyti visų partnerysčių su šalimi agresore.

Pagrindinės Lietuvos rinkos, pasak V. Jurgučio, yra Vokietija, Lenkija Jungtinė Karalystė ir Izraelis, kiek mažiau dėmesio skiriama Baltijos šalims, trečiajame EIMIN tikslinių rinkų krepšelyje numatytos Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Nyderlandų, Belgijos, Ispanijos, JAV, Japonijos rinkos.

EIMIN šiais metais planuojama dalyvauti 10 turizmo renginių ir parodų.

„Tikrai grįžta turizmo rinka į tą tokį aktyvų laikotarpį. (...) Norisi tikėtis, kad šitie metai bus lūžio metai, kai turistų srautų kreivė pradės kilti aukštyn“, – Ekonomikos komiteto nariams teigė V. Jurgutis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių