Atskirtį Lietuvos regionuose bando mažinti netradiciniais būdais

Reaguodami į Europos Komisijos įspėjimą, kad socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų yra didžiausia per 20 metų ir kasmet didėja, žemės ūkio specialistai pažymi, kad šalies regionai turi didelį potencialą, atsiranda naujų ir pelningų žemės ūkio ir pramonės šakų.

„Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja sėjomaina ir šalies klimato sąlygoms itin tinkamos pluoštinės kanapės. Jas auginti kasmet ryžtasi vis daugiau ūkininkų. Didesnės investicijos į šią sritį galėtų būti vienas iš būdų mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose“, – pranešime žiniasklaidai teigia Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos savivaldybėse pluoštines kanapes augina 273 ūkininkai, tarp kurių ir didelės žemės ūkio bendrovės, ir smulkūs šeimos ūkiai. Taip pat veikia apie 40 gamintojų, kurie pluoštinių kanapių sėklas naudoja įvairiems maisto produktams gaminti.

Pluoštinių kanapių verslo naudą šalies regionams yra apskaičiavusi ir agentūra „Versli Lietuva“. Jos duomenimis, Seime įteisinus siūlomas pataisas į šalies bioekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų ir tai sukurtų šalies regionuose daugiau nei 1000 perspektyvių darbo vietų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – padvigubėjo. Pernai 182 augintojai deklaravo beveik 4000 hektarų pluoštinių kanapių laukų. Šiemet pluoštines kanapes auginusių ūkininkų deklaruotas pluoštinių kanapių plotas siekia 9182 hektarus.

Pluoštinių kanapių sėklas sėjai ūkininkai dažniausiai įsigyja iš sertifikuotų pluoštinių kanapių sėklininkystės ūkių ir prieš pradėdami jas auginti turi gauti specialius leidimus iš kontroliuojančių institucijų. Leidimus šią kultūrą auginti gavę ūkiai yra reguliariai tikrinami, atliekama auginamų pluoštinių kanapių ėminių stebėsena.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir tik pramoniniais tikslais arba sodininkystei. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinų kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalo perdirbimą bei naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes.

„Lietuvoje daugėja auginančiųjų pluoštines kanapes arba gaminančiųjų iš šių augalų įvairius produktus. Leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą kaip yra dabar, Lietuvos žemės ūkis žymiai daug laimėtų: pajamos iš vieno hektaro išaugtų vidutiniškai iki 4–5 tūkst. eurų“, – sako Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.

Vis dėlto nemažai regionuose savo verslą plėtojančių ūkininkų pasigenda informacijos apie šios kultūros auginimo sąlygas, reikalingus leidimus ir šio verslo plėtros galimybes.

R. Čiūto teigimu, pluoštinių kanapių verslas – pelninga, aplinkai draugiška ir vartotojui naudinga ūkinė veikla, todėl Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija aktyviai rengia seminarus Lietuvos regionuose.

„Europoje ir pasaulyje keičiantis teisiniam ir administraciniam reguliavimui, produktų iš kanapių pluošto gamyba sparčiai populiarėja. Lietuvoje įteisinus produktų iš visų kanapės augalo dalių gamybą, į valstybės biudžetą ateitų papildomų mokesčių, augtų eksportas, būtų sukurtos naujos darbo vietos, didėtų tarptautinis konkurencingumas. Pluoštinių kanapių sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams: logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai“, – teigia P. Paršeliūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių