Atsiskaitydamas kortele nuolaidos gali ir negauti

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to reikšmingai didėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir mobiliųjų telefonų naudojimas atsiskaitymams. "Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą", – konstatavo Lietuvos banko atstovas Evaldas Karčauskis.

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma devintus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius. Pernai rugsėjo mėnesį apklausą atliko (apklausė 1 014 gyventojų) viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB "Spinter tyrimai".

Populiarėja bekontakčiai mokėjimai

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 proc.).

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 m. – 41 proc.). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc. respondentų.

Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą.

"Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėnesį nuo 25 iki 50 eurų kilstelėtas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų", – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas E.Karčauskis.

Nors 2020 m. 7 proc. (2019 m. – 6 proc.) apklaustųjų teigė negaunantys ir nenaudojantys grynųjų pinigų, grynaisiais pinigais buvo mokama šiek tiek rečiau, tačiau šiam atsiskaitymo būdui vis dar teko labai svarbi vieta. Dieną prieš apklausą tik grynaisiais pinigais mokėjo 29 proc. apklaustųjų (2019 m. – 34 proc.), 34 proc. visų respondentų mokėjo grynaisiais ir mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu (2019 m. – 30 proc.), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu.

2020 m. mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. (2019 m. – 41 proc.) sąskaitą turėjusių apklaustųjų, 47 proc. (2019 m. – 34 proc.) turėjusių sąskaitą gyventojų naudojosi programėlėmis informacijai apie sąskaitą gauti, o 29 proc. (2019 m. – 23 proc.) – mokėjimo pavedimams atlikti.

Užsienyje neaptarnaujamos

Apklausos rezultatai atskleidė, kad bendrai mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojosi devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų: trys ketvirtadaliai gyventojų naudojosi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis ir trečdalis – kitų sąskaitas atidarančių Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų) paslaugomis.

Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 2020 m. turėjo 13 proc. Lietuvos gyventojų (2019 m. – irgi tiek pat). Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją turėję respondentai dažniausiai ją rinkosi turėti todėl, kad kai kuriose el. prekybos parduotuvėse neleidžiama atsiskaityti iš lietuviškos sąskaitos ar lietuviška mokėjimo kortele (53 proc., 2019 m. – 45 proc.), kad lengva atsidaryti tokią sąskaitą nuotoliniu būdu (46 proc., 2019 m. – 52 proc.), dėl siūlomų geresnių mokėjimo paslaugų įkainių (37 proc., 2019 m. – 46 proc.), taip pat dėl siūlomų mokėjimo paslaugų, kurių nesiūlo Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai (40 proc., 2019 m. – 41 proc.). Tarp turėjusiųjų sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 93 proc. turėjo PayPal (Europe) sąskaitą (2019 m. – 63 proc.), 4 proc. N26 sąskaitą (2019 m. – 1 proc.), kiti – sąskaitą pas kitą užsienio mokėjimo paslaugų teikėją.

Nuolaidos – grynaisiais

Dešimtadalis apklaustųjų teigė neturintys mokėjimo sąskaitos: daugiau nei du trečdaliai jų įmokas mokėjo grynaisiais pinigais, o sąskaitos neturėjo, nes tam nejautė poreikio, taip pat dėl to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais. Apskritai penktadalis (20 proc.) visų apklaustųjų 2020 m. teigė reguliariai gaunantys pajamas grynaisiais pinigais. Ši dalis praktiškai nepasikeitė, palyginti su 2019 m. (19 proc.).

2020 m. 86 proc. (2019 m. – 87 proc.) sąskaitą turėjusių respondentų per paskutines keturias savaites pasiėmė grynųjų pinigų iš sąskaitos, 30 proc. (2019 m. – 29 proc.) įnešė jų į sąskaitą. Keturi iš penkių sąskaitą turėjusių respondentų grynųjų pinigų dažniausiai ėmė iš bankomatų. Vienas iš penkių sąskaitą turėjusių respondentų nurodė, kad lengvai pasiekiamoje vietoje nėra bankomato.

2020 m. keturi iš dešimties turėjusių mokėjimo kortelę respondentų susidūrė su situacija, kai prekybininkas bandė daryti įtaką pasirenkant mokėjimo priemonę – dažniau buvo skatinama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Su situacija, kai prekybininkas siūlė nuolaidą už tai, kad būtų mokama grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo kortele, susidūrė 22 proc. (2019 m. – irgi 22 proc.) mokėjimo kortelę turėjusių apklaustųjų. Nuolaida už pasirinkimą mokėti mokėjimo kortele vietoj grynųjų pinigų buvo pasiūlyta tik 7 proc. mokėjimo kortelės turėtojų (2019 m. – 5 proc.). Taip pat 20 proc. (2019 m. – 24 proc.) turėjusių mokėjimo kortelę asmenų buvo susidūrę su situacija, kai atsiskaityti ja galėjo tik tuo atveju, jei pirkinio vertė viršijo prekybininko nustatytą sumą. Su bent viena iš paminėtų situacijų susidūrė 40 proc. (2019 m. – 42 proc.) turėjusių mokėjimo kortelę respondentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Man kur kas

Man kur kas portretas
patogiau ir pigiau pinigus laikyt namie nei naudotis ta el. bankininkyste kuri kai labjausia reik ima ir sutrinka. Patogu su kortele tik pc už produktus mokėt. O jeigu dėl kokios kataklizmos usidarytu bankai tai iš kur tada paimt pragyvenimui? Jau iš snoro žūties pasimokiau kad neturi iš kur net šeimos pamaitint o savo saskaitos pinigus atsiimt reikėjo eilėj stovėt. Su mūsų suš..tos Lietuvos politika laisvai gal to vėl sulaukt

Pil.

Pil. portretas
Nieko jis nepopulerėja,manau dauguma nežino, kad kiekvieną kartą atliekant banko operaciją ,pirkėjas moka už banko paslaugas.Pasiimant pinigus išlaidoms, už banko paslauga sumoki vieną kartą o atsiskaitant kiekvieną kartą moki kiekvieną kartą bankui už paslaugą.Pamastykite, kam suvarė visus i namus ir nori kad nuotolinių būdu per bankus, už viską mokėtumete kortele.Bankai ir internetas gyvena , jiems karantinas nebaisus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių