- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas skelbia, kad per pastaruosius penkerius metus lietuvių mėnesinės išlaidos padidėjo beveik dvigubai. Pernai išlaidos vienam žmogui siekė apie 438 eurus per mėnesį. Tai 141 eurų daugiau nei prieš penkerius metus. Didžiausią dalį, t. y. trečdalį savo pajamų, gyventojai išleidžia maistui. Daugiau nei šeštadalį – komunalinėms paslaugoms. 12 proc. – transportui, beveik 7 proc. – sveikatai. Panašią sumą skiria aprangai ir avalinei, viešbučiams ir restoranams, įvairioms prekėms ir paslaugoms, praneša LNK.
Labiausiai per penkerius metus išlaidos didėjo transportui ir restoranams, viešbučiams, o mažiausiai – alkoholiui, tabakui, poilsiui ir kultūrai. Anot ekspertų, tai lėmė padidėjusios pajamos.
„Galima sakyti, kad daugiau uždirbome, daugiau turime pajamų ir daugiau išleidžiame“, – svarstė Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
„Gyvename šiek tiek geriau, palyginti su 2016 m.“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, ekonomistai praneša, kad dėl išaugusių kainų ir verslui nepalankių sąlygų antrąjį šių metų ketvirtį šalies BVP susitraukė. Vadinasi, šalies ekonomika juda techninės recesijos link.
„Kai kurie verslininkai sulėtino apsukas, kai kurie vartotojai tiesiog nepirko prekių, kurias paprastomis sąlygomis būtų galėję ir būtų pirkę“, – pastebėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuviai, palyginti su kaimynais – latviais, lenkais, estais, išlaidauja daugiausiai. Nors Lietuva ir nedidelė šalis, atotrūkis tarp gyventojų – didžiulis.
„Mūsų pajamų pasiskirstymas yra vienas iš netolygiausių ES, taip pat ir vartojimas“, – realijas atskleidė J.Navickė.
Kita medalio pusė – kasdien Vilniaus „Carite“ apsilanko maždaug po 250 žmonių. Dažniausiai – vieniši ir pensinio amžiaus.
„Neužtenka lėšų maisto produktams, nes didžioji dalis pensijos skiriama komunaliniams mokesčiams“, – pastebėjo socialinio centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.
Palyginti su laikotarpiu prieš pandemija, dabar čia užsuka gerokai daugiau nepasiturinčių.
„Prasidėjus pandemijai ir iki šiol žmonių skaičius padvigubėjo. Gal net patrigubėjo“, – apie skaudžią realybę kalbėjo M.Seniutis.
Naujausi duomenys rodo, kad pagal skurdo rizikos lygį Lietuva grįžo dvejus metus atgal, jis vėl išaugo daugiau nei 1 procentiniu punktu ir dabar vis dar skursta penktadalis gyventojų.
20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti.
Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 516 eurų vienam asmeniui ir 1 084 eurai keturių asmenų šeimai, kurioje gyvena du suaugę ir du vaikai iki keturiolikos metų.
„20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti. Jų taupymo norma – minusinė“, – akcentavo J.Navickė.
Šiek tiek padaugėjo ir gyvenančių prie absoliučios skurdo ribos – su 267 eurais per mėnesį verčiasi 4 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tam, kad padarytų esminį pokytį, kurio nematėme jau daug metų, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kadangi tiek socialines išmokas, tiek pensiją, natūralu, negalime dvigubai ar trigubai padidinti“, – pažymėjo Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.
Skurstančiųjų skaičius savivaldybėse labai nevienodas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tai susiję su netolygia demografine padėtimi. Didmiesčiuose gyvena daugiau jaunimo, daugiau skursta tų savivaldybių gyventojai, kuriose prasti užimtumo rodikliai.
„Socialinės išmokos ir pensijos yra tokios pačios visose savivaldybėse, bet matome didelius užimtumo ir nedarbo skirtumus“, – teigė U.Užgalė.
Mažiausiais skurdo rizikos lygis šiemet Vilniaus mieste ir rajone, o didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse. Palyginti su sostine, čia skurdo rizikos lygis daugiau nei du kartus didesnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...