Atnaujintas Oro taršos mažinimo planas: kai kuriuos draudimus pakeitė skatinimas

Aplinkos ministerija (AM) Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.

 

 

Tokį nacionalinį oro taršos valdymo dokumentą turi parengti kiekviena ES šalis, pabrėžia AM. Jis turi numatyti priemones, kurios leistų iki 2020 m. ir 2030 m. sumažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį iki ES nustatyto lygio. Pasiekus iškeltus tikslus, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

„Šis planas labai svarbus ir reikalingas visiems Lietuvos žmonėms, kadangi jis skirtas su oro tarša susijusioms opioms problemoms spręsti. Teikiame projektą, kuris po išsamių diskusijų buvo papildytas priemonėmis, daugiau orientuotomis skatinti ir mažiau – riboti ar drausti“, – pranešime sako aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kaip teigia AM, Taršos mažinimo plano projektas parengtas derinant jį su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Atnaujintasis projektas parengtas po aktyvaus dviejų derinimo etapų.

Jame, AM teigimu, daug dėmesio skirta finansinio skatinimo priemonėms, kurių didelė dalis orientuota į gyventojus. Viena iš jų – sukurti skatinimo mechanizmą, kad seną automobilį pridavusieji fiziniai asmenys atsiskaitytų už viešojo transporto paslaugas arba įsigytų mažiau taršų automobilį. Be to, numatoma skirti paramą namų ūkiams prisijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, taip pat kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti. Toks skatinimas – alternatyva anksčiau siūlytoms priemonėms, kurios numatė įvairius draudimus dėl taršių transporto priemonių įsigijimo, kietojo kuro deginimo ir pan. Įvertinus šio skatinimo efektyvumą, ateityje gali būti svarstomos ir kitos priemonės.

Pasak AM, mažinant oro taršą ir gerinant jo kokybę, ypač svarbus vaidmuo tenka transportui, todėl numatytos finansinės paskatos savivaldybėms, įsigyjančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. Atskiras skatinimas numatytas darnaus judumo priemonių įgyvendinimui daugiausia transporto priemonių pritraukiančioms savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinių transporto priemonių eismo ribojimo sistemas.

Plano projektas papildytas naujomis priemonėmis, kurios leistų mažinti taršą žemės ūkyje – numatyta tobulinti su aplinkos apsauga susijusius reikalavimus ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, skatinti naudoti organines trąšas vietoj neorganinių ir atnaujinti jų naudojimo technologijas.

Tarp planuojamų priemonių visuomenės informuotumui didinti – informavimas apie sveikatai daromą oro taršos poveikį, tolesnis ekologinio vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas, gerosios žemės ūkio praktikos kodekso atnaujinimas, informavimas apie geriausias būstų šildymo sistemas, galimybes pagerinti pastatų energinį efektyvumą ir kt.

Nuspręsta kai kurių ankstesniuose plano projektuose siūlytų priemonių veiksmingumą pirmiausia išmėginti bandomaisiais projektais, pavyzdžiui, išbandant kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą, galimybes vykdyti keliuose daug dūmų išskiriančių transporto priemonių stebėseną. Įvertinus, ar tokios priemonės veiksmingos, būtų apsispręsta, ar jas diegti plačiu mastu.

Kai kurias ankstesniuose plano projektuose siūlytas priemones nuspręsta atidėti vėlesniam laikui, – kai joms įgyvendinti bus pasiekta reikiama technologinė pažanga arba padidės jų ekonominis efektyvumas.

Nacionalinio oro taršos mažinimo planas turi būti patvirtintas ir pateiktas Europos Komisijai iki balandžio 1 d. Jis turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.

ELTA primena, kad pernai liepą Aplinkos ministerijos paviešintą Taršos mažinimo planą ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas.

Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak ministro, planas turėjo būti geriau suderintas.

„Tikrai tobulinsime (planą. – ELTA). Kritika yra pagrįsta, nes iš tikrųjų turėjo būti daugiau konsultacijų. Ministerijos tarnautojai pasielgė labai biurokratiškai, tiesiog nusiuntė derinimui nelabai suderinę pozicijas ir iš to kilo tokia diskusija, kuriai nebuvo pasirengta“, – Eltai sakė K. Navickas.

Pirminiame priemonių plane buvo numatytos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių ES šalyse.

Visuomenėje buvo kilęs pasipiktinimas ruošiamu planu. Taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turėjo būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių