- Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įdomus įrašas socialiniame tinkle gali uždirbti daugiau nei tūkstantį eurų, portalui LRT.lt sako įtakos rinkodaros ekspertė ir specializuotos socialinių tinklų nuomonių lyderių agentūros „Influenceriai.lt“ įkūrėja Laura Aleksandravičė.
Todėl kai kurie socialinių tinklų vartotojai sąmoningai kuria tam tikrą įvaizdį ir žinutę. Tačiau, pasak psichologo Antano Mockaus, ne visi vartotojai aiškiai suvokia kodėl juos traukia socialiniai tinklai ir kodėl virtualaus draugo komentaras gali būti toks svarbus.
„Žinomi žmonės jau seniai tampa skirtingų prekės ženklų reklamos veidais, tačiau socialiniai tinklai iš esmės pakeitė žaidimo taisykles ir šiandien nuomonės lyderiu (angl. influencer) gali būti bet kuris žmogus, kuriantis kokybišką turinį socialinėje erdvėje ir darantis poveikį vartotojų nuomonei bei sprendimams“, – sako L. Aleksandravičė.
Anot jos, Lietuvoje nuomonių lyderių rinkodara skaičiuoja trečius metus, kai prekių ženklai, bendradarbiaudami su įvairių sričių turinio kūrėjais, socialinėje erdvėje kuria naujas reklamos formas.
Įtakos rinkodaros ekspertės pastebėjimu, nuomonės formuotojų, kuriančių kokybišką turinį skirtinguose kanaluose, Lietuvoje trūksta: „Paklausa iš prekių ženklų vis dar auga, tačiau pasiūla didėja kur kas lėčiau. Naudojami tie patys veidai ir vardai, nebūtinai atitinkantys prekės ženklo tikslus ar vertybes. Ypač trūksta influencerių, kuriančių turinį apie sportą, mitybą, kulinariją ar tėvystės tema.“
Daugiausia yra vystančių gyvenimo būdo temą, tačiau viešinamam turiniui kol kas trūksta kokybės ir nuoseklumo, pabrėžia L. Aleksandravičė. Tad didėjanti konkurencija galėtų paskatinti rinkos ir kiekvieno nuomonės formuotojo augimą.
Įrašo kaina didesnė už mėnesio algą
L. Alensandravičė pastebi, kad nuomonės formuotojas jau tampa siekiamybe ir savotiška profesija. Įdomios asmenybės, gebančios kurti įtraukiantį turinį ir suburiančios didelę sekėjų auditoriją, kartais palieka savo darbo vietas ir gali visiškai pragyventi iš pajamų, gaunamų už reklamą socialiniuose tinkluose.
Nuomonių lyderiai, turintys daugiau nei 80 tūkst. sekėjų, gali uždirbti 500–1200 eurų už vieną įrašą.
„Kiekvienas nuomonės formuotojas pats nustato savo paslaugų kainas, tačiau nemažai lemia rinka ir konkurencija. Įkainis dažniausiai nustatomas pagal sekėjų skaičių visose socialinėse platformose, tačiau be galo svarbus rodiklis yra įsitraukimas – kaip nuomonės lyderis geba įtraukti vartotojus į savo turinį – kiek paspaudimų „patinka“, komentarų ar pasidalijimų sulaukia įrašas“, – sako įtakos rinkodaros ekspertė.
Be to, priduria ji, kaina gali kilti, jei influenceris yra žinomas ir kitose platformose, sulaukia tradicinės žiniasklaidos dėmesio arba, pavyzdžiui, jei įrašo nuotraukoje jis yra su vaiku ar sutuoktiniu.
Nuomonių lyderiai, turintys mažiau nei 30 tūkst. sekėjų vienoje platformoje, kartais dirba mainais už produktus ir paslaugas arba gauna 50–150 eurų už vieną įrašą; turintys 30–80 tūkst. sekėjų už įrašą gali gauti vidutiniškai 200–500 eurų, o turintys daugiau nei 80 tūkst. sekėjų gali uždirbti 500–1200 eurų už vieną įrašą, sako rinkodaros specialistė.
Sėkmės paslaptis
Tyrimų duomenimis, socialinių tinklų rinkodara veikia, nes žmonės labiau pasitiki kitų žmonių rekomendacijomis nei prekės ženklų kuriama reklama. „Maždaug 80–90 proc. žmonių pasitiki kitų rekomendacijomis, netgi jei jų asmeniškai nepažįsta. Influenceriai dažniausiai tampa savotiškais autoritetais ir daro nemenką įtaką sekėjų pasirinkimui. Tyrimais įrodyta, kad socialinių tinklų rinkodara yra maždaug 20–30 proc. efektyvesnė nei kitos reklamos formos internete“, – sako L. Aleksandravičė.
Tai nė kiek nestebina psichologo Antano Mockaus. Jis sako, kad viešojoje erdvėje labai daug informacijos, viską išanalizuoti ir atsirinkti sudėtinga, todėl daugelis, kartais pasąmoningai, remiasi autoritetų ar influencerių nuomone, kad galėtų greitai ir lengvai sužinoti, kas dedasi pasaulyje, ir jame orientuotis.
Be to, pasak psichologo, savo tinkle influenceriai skelbia informaciją apie tai, ką veikia laisvalaikiu, ką valgo, kuo rengiasi ir pan., tad sekėjai neretai jiems pajaučia tam tikrą artumą, atrodo, kad juos gerai pažįsta ir gyvenime, sako psichologas. Kadangi daugelis sekėjų žavisi influencerio asmenybe ir jaučia tam tikrą pasitikėjimą, socialinių tinklų žvaigždės gali daryti nemenką įtaką.
Kas gali slėptis už asmeninio gyvenimo viešinimo?
Dalis žmonių, aktyviai besinaudojančių socialiniais tinklais, daro tai dėl pragmatiškų priežasčių, sako A. Mockus: „Influenceriai turi komercinių interesų, todėl jie sąmoningai kuria savo įvaizdį ir siunčia tam tikrą žinutę.“
Anot psichologo, yra žmonių, turinčių daug pažinčių užsienyje, todėl socialiniai tinklai – patogus būdas palaikyti naudingas pažintis ir bendrauti per atstumą.
Kitus žmones, pastebi A. Mockus, galima vadinti altruistais – jie nori pasidalyti svarbia informacija, pavyzdžiui, apie dingusius žmones, augintinius, išbandytus kenksmingus produktus ir kitus dalykus, kurie, jų nuomone, gali būti naudingi virtualiems draugams.
„Kitiems socialiniai tinklai – tam tikra pramoga, būdas smagiai praleisti laiką ir pajausti bendrumą su kitais. Neretai surasti žmonių, turinčių panašius pomėgius ar vertybes, internete lengviau nei realiame gyvenime“, – sako psichologas.
Kuriamos kaukės
A. Mockaus teigimu, nors neretai introvertų labai turtingas vidinis pasaulis, realybėje jie yra drovesni ir geriau jaučiasi bendraudami internete: „Realiame pasaulyje tokie žmonės gali būti uždari, nekalbūs, o socialiniame tinkle tapti kandesni, aštresni ir atviresni. Tam tikras atstumas, atsirandantis naudojantis socialiniu tinklu, jiems atrodo saugesnis, patogesnis ir nereikalaujantis spontaniško bendravimo ar staigesnės reakcijos.“
Pasak psichologo, remiantis socialine psichologija, egzistuoja savo „aš“ įvaizdis, kartais skirstomas į realistiškąjį, parodomąjį ir pan. Socialiniuose tinkluose žmonės neretai demonstruoja parodomąją pusę, kuria tam tikrą įvaizdį, kuris pirmiausia patinka patiems, ir jiems svarbu, kad ir kiti taip jį suvoktų bei vertintų.
„Neretai pačių susikurtos kaukės tampa svarbia gyvenimo dalimi, pradedame su jomis tapatintis, – pasakoja A. Mockus. – Dažnai būna taip, kad tėvai savo gyvenimą suvokia kaip pasiekimus, spindesį ar prestižą ir dažniausiai to paties tikisi iš savo vaikų. Taip vaikai ima galvoti, jog turi dirbti, kad būtų pripažinti.“
Taigi, priduria psichologas, tai perkeliama į socialinius tinklus ir atsiranda įrašai, kuriais bandoma pademonstruoti žavesį, sėkmę gyvenime: „Žmonėms pradeda atrodyti, kad kitaip nebūsi įdomus. Tokių žmonių savivertė dažniausiai ir priklauso nuo to, ar jie sulaukia daug dėmesio, ar jais žavimasi.“
Kartais rodo ir menką savivertę
Socialiniai tinklai – lengvas būdas pasijausti vertinamam ir pripažintam, o tai žmonėms, teikiantiems reikšmę savo statusui ar įvaizdžiui visuomenėje, yra labai svarbu, sako A. Mockus. Vos įkėlęs įrašą į tinklą gali sulaukti greito atsako – „patinka“ paspaudimų, komentarų, o tai skatina dar aktyviau naudotis tinklu.
Anot psichologo noras sulaukti susižavėjimo gali baigtis narcisizmu, tačiau tikrai ne visi aktyviai besinaudojantys socialiniais tinklais yra narcizai.
„Žmonių, kurie jautėsi vieniši, turėjo menką savivertę, siekė suformuoti tam tikrą savo įvaizdį ar net kentėjo nuo narcisizmo, buvo visais laikais, tačiau atsiradus socialiniams tinklams tai tiesiog tapo labiau matoma. Žinoma, jei yra tam tikras polinkis į panašius dalykus, socialiniai tinklai gali jį sustiprinti, tačiau taip yra ne visada“, – pabrėžia A. Mockus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiasi prekybai gėlėmis Motinos dieną3
Klaipėdos savivaldybė informuoja, kad prekybininkai jau gali ruošti dokumentus leidimams prekiauti gėlėmis Motinos dienos proga. ...
-
VERT skelbs pirmąjį jūrinio vėjo parko vystytojo konkursą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbs 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą. ...
-
Parlamentarai svarstys, ar neriboti valstybės įmonių vadovų kadencijų1
Seimas svarstys Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos liberalizuoti valstybinių įmonių, jų antrinių bendrovių ir jų grupių vadovų kadencijas. ...
-
S. Gentvilas: laikinos valstybinės žemės naudojimo sutartys ir toliau galioja4
Aplinkos ministerijai anksčiau pavedus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad leidimai jų ...
-
Kauno turguje – pigios graikiškos braškės30
Braškių mėgėjams, gyvenantiems Kaune – smagi žinia. „Dainavos“ turgavietėje jau galima nusipirkti braškių. Jų kaina – itin patraukli. ...
-
VERT patvirtino pirmojo jūros vėjo parko aukciono sąlygas ir leidimų tvarką4
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį ketinant paskelbti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą, rinkos reguliuotojas trečiadien...
-
S. Gentvilas: ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės išliks, tačiau kontrolė stiprės2
Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. ...
-
Vilainių tilto rekonstrukcija Kėdainiuose įgauna pagreitį
Lietuvos automobilių kelių direkcija praneša, kad sparčiai vykdomi Vilainių tilto, esančio Kėdainiuose, rekonstrukcijos darbai. ...
-
Lietuva prisideda prie 15,6 mlrd. JAV dolerių TVF programos Ukrainai
Lietuva prisideda prie Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamos 15,6 mlrd. JAV dolerių (apie 14,3 mlrd. eurų) finansavimo programos Ukrainai. ...
-
Lietuva EK prašys iki 1,8 mlrd. eurų paskolos iš ekonomikos gaivinimo fondo6
Lietuva prašys iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo – Finansų ministerija ketvirtadienį apie tai informuos Europos Komisiją (EK). Tam ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. ...