Atlygis už asmeninio gyvenimo viešinimą: už įrašą – mėnesio alga

Todėl kai kurie socialinių tinklų vartotojai sąmoningai kuria tam tikrą įvaizdį ir žinutę. Tačiau, pasak psichologo Antano Mockaus, ne visi vartotojai aiškiai suvokia kodėl juos traukia socialiniai tinklai ir kodėl virtualaus draugo komentaras gali būti toks svarbus. 

„Žinomi žmonės jau seniai tampa skirtingų prekės ženklų reklamos veidais, tačiau socialiniai tinklai iš esmės pakeitė žaidimo taisykles ir šiandien nuomonės lyderiu (angl. influencer) gali būti bet kuris žmogus, kuriantis kokybišką turinį socialinėje erdvėje ir darantis poveikį vartotojų nuomonei bei sprendimams“, – sako L. Aleksandravičė.

Anot jos, Lietuvoje nuomonių lyderių rinkodara skaičiuoja trečius metus, kai prekių ženklai, bendradarbiaudami su įvairių sričių turinio kūrėjais, socialinėje erdvėje kuria naujas reklamos formas.

Įtakos rinkodaros ekspertės pastebėjimu, nuomonės formuotojų, kuriančių kokybišką turinį skirtinguose kanaluose, Lietuvoje trūksta: „Paklausa iš prekių ženklų vis dar auga, tačiau pasiūla didėja kur kas lėčiau. Naudojami tie patys veidai ir vardai, nebūtinai atitinkantys prekės ženklo tikslus ar vertybes. Ypač trūksta influencerių, kuriančių turinį apie sportą, mitybą, kulinariją ar tėvystės tema.“

Daugiausia yra vystančių gyvenimo būdo temą, tačiau viešinamam turiniui kol kas trūksta kokybės ir nuoseklumo, pabrėžia L. Aleksandravičė. Tad didėjanti konkurencija galėtų paskatinti rinkos ir kiekvieno nuomonės formuotojo augimą.

Įrašo kaina didesnė už mėnesio algą

L. Alensandravičė pastebi, kad nuomonės formuotojas jau tampa siekiamybe ir savotiška profesija. Įdomios asmenybės, gebančios kurti įtraukiantį turinį ir suburiančios didelę sekėjų auditoriją, kartais palieka savo darbo vietas ir gali visiškai pragyventi iš pajamų, gaunamų už reklamą socialiniuose tinkluose.

Nuomonių lyderiai, turintys daugiau nei 80 tūkst. sekėjų, gali uždirbti 500–1200 eurų už vieną įrašą.

„Kiekvienas nuomonės formuotojas pats nustato savo paslaugų kainas, tačiau nemažai lemia rinka ir konkurencija. Įkainis dažniausiai nustatomas pagal sekėjų skaičių visose socialinėse platformose, tačiau be galo svarbus rodiklis yra įsitraukimas – kaip nuomonės lyderis geba įtraukti vartotojus į savo turinį – kiek paspaudimų „patinka“, komentarų ar pasidalijimų sulaukia įrašas“, – sako įtakos rinkodaros ekspertė.

Be to, priduria ji, kaina gali kilti, jei influenceris yra žinomas ir kitose platformose, sulaukia tradicinės žiniasklaidos dėmesio arba, pavyzdžiui, jei įrašo nuotraukoje jis yra su vaiku ar sutuoktiniu.

Nuomonių lyderiai, turintys mažiau nei 30 tūkst. sekėjų vienoje platformoje, kartais dirba mainais už produktus ir paslaugas arba gauna 50–150 eurų už vieną įrašą; turintys 30–80 tūkst. sekėjų už įrašą gali gauti vidutiniškai 200–500 eurų, o turintys daugiau nei 80 tūkst. sekėjų gali uždirbti 500–1200 eurų už vieną įrašą, sako rinkodaros specialistė.

Sėkmės paslaptis

Tyrimų duomenimis, socialinių tinklų rinkodara veikia, nes žmonės labiau pasitiki kitų žmonių rekomendacijomis nei prekės ženklų kuriama reklama. „Maždaug 80–90 proc. žmonių pasitiki kitų rekomendacijomis, netgi jei jų asmeniškai nepažįsta. Influenceriai dažniausiai tampa savotiškais autoritetais ir daro nemenką įtaką sekėjų pasirinkimui. Tyrimais įrodyta, kad socialinių tinklų rinkodara yra maždaug 20–30 proc. efektyvesnė nei kitos reklamos formos internete“, – sako L. Aleksandravičė.

Tai nė kiek nestebina psichologo Antano Mockaus. Jis sako, kad viešojoje erdvėje labai daug informacijos, viską išanalizuoti ir atsirinkti sudėtinga, todėl daugelis, kartais pasąmoningai, remiasi autoritetų ar influencerių nuomone, kad galėtų greitai ir lengvai sužinoti, kas dedasi pasaulyje, ir jame orientuotis.

Be to, pasak psichologo, savo tinkle influenceriai skelbia informaciją apie tai, ką veikia laisvalaikiu, ką valgo, kuo rengiasi ir pan., tad sekėjai neretai jiems pajaučia tam tikrą artumą, atrodo, kad juos gerai pažįsta ir gyvenime, sako psichologas. Kadangi daugelis sekėjų žavisi influencerio asmenybe ir jaučia tam tikrą pasitikėjimą, socialinių tinklų žvaigždės gali daryti nemenką įtaką.

Kas gali slėptis už asmeninio gyvenimo viešinimo?

Dalis žmonių, aktyviai besinaudojančių socialiniais tinklais, daro tai dėl pragmatiškų priežasčių, sako A. Mockus: „Influenceriai turi komercinių interesų, todėl jie sąmoningai kuria savo įvaizdį ir siunčia tam tikrą žinutę.“

Anot psichologo, yra žmonių, turinčių daug pažinčių užsienyje, todėl socialiniai tinklai – patogus būdas palaikyti naudingas pažintis ir bendrauti per atstumą.

Kitus žmones, pastebi A. Mockus, galima vadinti altruistais – jie nori pasidalyti svarbia informacija, pavyzdžiui, apie dingusius žmones, augintinius, išbandytus kenksmingus produktus ir kitus dalykus, kurie, jų nuomone, gali būti naudingi virtualiems draugams.

„Kitiems socialiniai tinklai – tam tikra pramoga, būdas smagiai praleisti laiką ir pajausti bendrumą su kitais. Neretai surasti žmonių, turinčių panašius pomėgius ar vertybes, internete lengviau nei realiame gyvenime“, – sako psichologas.

Kuriamos kaukės

A. Mockaus teigimu, nors neretai introvertų labai turtingas vidinis pasaulis, realybėje jie yra drovesni ir geriau jaučiasi bendraudami internete: „Realiame pasaulyje tokie žmonės gali būti uždari, nekalbūs, o socialiniame tinkle tapti kandesni, aštresni ir atviresni. Tam tikras atstumas, atsirandantis naudojantis socialiniu tinklu, jiems atrodo saugesnis, patogesnis ir nereikalaujantis spontaniško bendravimo ar staigesnės reakcijos.“

Pasak psichologo, remiantis socialine psichologija, egzistuoja savo „aš“ įvaizdis, kartais skirstomas į realistiškąjį, parodomąjį ir pan. Socialiniuose tinkluose žmonės neretai demonstruoja parodomąją pusę, kuria tam tikrą įvaizdį, kuris pirmiausia patinka patiems, ir jiems svarbu, kad ir kiti taip jį suvoktų bei vertintų.

„Neretai pačių susikurtos kaukės tampa svarbia gyvenimo dalimi, pradedame su jomis tapatintis, – pasakoja A. Mockus. – Dažnai būna taip, kad tėvai savo gyvenimą suvokia kaip pasiekimus, spindesį ar prestižą ir dažniausiai to paties tikisi iš savo vaikų. Taip vaikai ima galvoti, jog turi dirbti, kad būtų pripažinti.“

Taigi, priduria psichologas, tai perkeliama į socialinius tinklus ir atsiranda įrašai, kuriais bandoma pademonstruoti žavesį, sėkmę gyvenime: „Žmonėms pradeda atrodyti, kad kitaip nebūsi įdomus. Tokių žmonių savivertė dažniausiai ir priklauso nuo to, ar jie sulaukia daug dėmesio, ar jais žavimasi.“

Kartais rodo ir menką savivertę

Socialiniai tinklai – lengvas būdas pasijausti vertinamam ir pripažintam, o tai žmonėms, teikiantiems reikšmę savo statusui ar įvaizdžiui visuomenėje, yra labai svarbu, sako A. Mockus. Vos įkėlęs įrašą į tinklą gali sulaukti greito atsako – „patinka“ paspaudimų, komentarų, o tai skatina dar aktyviau naudotis tinklu.

Anot psichologo noras sulaukti susižavėjimo gali baigtis narcisizmu, tačiau tikrai ne visi aktyviai besinaudojantys socialiniais tinklais yra narcizai.

„Žmonių, kurie jautėsi vieniši, turėjo menką savivertę, siekė suformuoti tam tikrą savo įvaizdį ar net kentėjo nuo narcisizmo, buvo visais laikais, tačiau atsiradus socialiniams tinklams tai tiesiog tapo labiau matoma. Žinoma, jei yra tam tikras polinkis į panašius dalykus, socialiniai tinklai gali jį sustiprinti, tačiau taip yra ne visada“, – pabrėžia A. Mockus.