- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulį krečiant koronaviruso pandemijai, atlyginimai Lietuvoje šiemet augo beveik perpus mažiau nei pernai, rodo naujausias tyrimas.
Estijoje – geriau
Nepaisant COVID-19 iššūkių, mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės "Baltic Salary Survey" atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas. Tiesa, augimas bene perpus mažesnis nei pernai ir nesiekė ekspertų prognozuotos 5 proc. ribos.
"Tikrojo bazinio darbo užmokesčio augimas šiemet siekia apie 4,4 proc., o metinio atlyginimo su priedais – 3,9 proc. Tad šių atlyginimų augimas šiemet atitinkamai 3 ir 6 proc. lėtesnis nei 2019 m. Kitose Baltijos šalyse situacija panaši – Latvijoje mėnesinis bazinis atlygis kilo 4,2 proc., Estijoje – 6,3 proc.", – pasakojo Povilas Blusius, tyrimą atlikusios bendrovės "Baltic Salary Survey" konsultantas.
Geriausius darbo užmokesčio augimo rodiklius, siekiančius apie 5 proc., išlaikė informacinių technologijų, pardavimų, finansų sektoriai, prasčiausiai sekėsi paslaugų sektoriui – čia atlygis krito vidutiniškai 3,2 proc.
"Paslaugų sektoriuje veikia viešbučiai, maitinimo įstaigos ir kitos aptarnaujančios įmonės. Būtent tokia veikla užsiimančioms kompanijoms metų pradžioje įvestas karantinas buvo sunkiai pakeliamas iššūkis. Todėl atlyginimų kritimas čia suprantamas – darbdaviai paprasčiausiai siekė išgyventi pagrindinį pajamų šaltinį atėmusią pandemiją", – sako P.Blusius.
18 proc. darbuotojų mažėjo visas metinis atlyginimas su priedais.
Bazinis atlygis šiemet krito net 2 proc. darbuotojų, karantino metu jį mažino 10 proc. įmonių. Nors procentas atrodo mažas, pernai jis siekė tik 0,2 proc., tad dabar yra net 10 kartų didesnis.
"18 proc. darbuotojų mažėjo visas metinis atlyginimas su priedais. Tokį pokytį nulėmė dėl pandemijos kompanijų neišmokami atlygio priedai ar apkarpomos papildomos vertės. Bazinio atlygio mažinimas visada pasitelkiamas tik ypatingu atveju, kadangi tai darbuotojams emociškai gerokai stipresnis smūgis, nes mažėja stabiliomis laikytos pajamos", – sako P.Blusius.
Daugėjo atleidimų
Šiemet savanoriška darbuotojų kaita sumažėjo 2 proc. ir šiuo metu apsistojo ties 14,2 proc. O atleidimų kiekis augo 0,4 proc. ir dabar siekia 5 proc.
"Panašu, kad savanoriška kaita sumažėjo dėl išaugusios darbo vietos vertės – nežinomybės kupinais pandemijos laikais gyventojai neužtikrinti dėl savo ateities, tad savanoriškai darbus keičia rečiau. Dėl šalį užklupusio viruso bei įvesto karantino taip pat išaugo ir atleidimų skaičius – kompanijos tokį sprendimą priimdavo, greičiausiai, siekdamos kaštų bei etatų optimizavimo", – sakė P.Blusius.
Tyrimo duomenimis, 17 proc. organizacijų atleido dalį savo darbuotojų, 7 proc. pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių.
"17 proc. kompanijų darbuotojų skaičių sumažino vidutiniškai 22 proc., o 35 proc. visiems ar daliai darbuotojų paskelbė prastovas. Nors tai patvirtina tendenciją, kad karantino metu kompanijos stengėsi optimizuoti savo komandas ir taupyti, kad išgyventų, didžioji dalis (net 59 proc.) kompanijų darbuotojų skaičiaus nė trupučio nemažino", – pasakojo P.Blusius.
Siekdamos sumažinti darbuotojų trūkumą, kompanijos ir toliau, kaip įprasta, skiria resursų mokymams ir perkvalifikavimui, perskirsto pareigas.
"Žmogiškųjų išteklių srityje didžiausiu iššūkiu ir toliau laikomas lyderystės gebėjimų tobulinimas, – pastebėjo tyrimą atlikusios bendrovės atstovas. – Šis iššūkis kaip svarbiausias apklausos rezultatuose dominuoja jau daug metų, nepriklausomai nuo sektoriaus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad ilgus metus darbo rinkoje turime labai didelį lyderystės deficitą. Jis tampa dar ryškesnis pandemijos akivaizdoje."
Keitėsi papildomos naudos
31 proc. kompanijų karantino metu atsisakė papildomų naudų – užkandžių darbo vietoje, renginių. Kai kuriose kompanijose atsisakyta visų papildomų naudų.
"Tokios naudos, kaip užkandžiai ar komandinės šventės, iki vasaros buvo perkeliamos į darbuotojų namus. Vis tik labiau susirūpinta darbuotojų psichologine gerove ir apsaugos priemonėmis. Karantinui atslūgus didesnė dalis įmonių ryžosi grįžti į biurus ir organizuoti anksčiau planuotas šventes, tačiau didėjant susirgimų skaičiui planuoja grįžti prie nuotolinio darbo", – sako P.Blusius.
Mūsų šalyje ateities prognozės gerokai optimistiškesnės nei Latvijoje ar Estijoje, nepaisant to, kad susirūpinimo dėl COVID-19 situacijos lygis – aukštesnis.
10 proc. kompanijų papildomų naudų spektrą išplėtė ir darbuotojams siūlė psichologo pagalbą, nemokamus koronaviruso testus, draudimą. Taip pat rengė mokymus visai šeimai ir, žinoma, didino nuotolinio darbo galimybes.
Populiariausios papildomos naudos ir šiemet išlieka tos pačios – mobilaus įrenginio ir ryšio sąskaitos padengimas, pramoginiai renginiai, profesinių renginių, kursų ir seminarų išlaidų padengimas.
"Dėl pandemijos sukeltų aplinkybių kai kurių papildomų naudų populiarumas kito. 6 proc. rečiau suteikiami įmonės automobiliai, 5 proc. sumažėjo darbdavių organizuojamų renginių ir išvykų skaičius. Natūralu, jog augo nuotolinio (23 proc.) ir lankstaus darbo grafiko (12 proc.) galimybės", – paaiškino P.Blusius.
Optimizmo netrūksta
Nors atlyginimai augo mažiau ir buvo karpomi dažniau, lietuviai ateitį vertina optimistiškai. Atlygį savo darbuotojams didinti kitąmet planuoja net 91 proc. darbdavių Lietuvoje.
"Mūsų šalyje ateities prognozės gerokai optimistiškesnės nei Latvijoje ar Estijoje, nepaisant to, kad susirūpinimo dėl COVID-19 situacijos lygis – aukštesnis. Lietuvoje rugpjūtį kompanijos susirūpinimo lygį įvertino 3,4 balų iš 5, o Latvijoje jis tesiekė 2,8 balo. Bet Lietuvoje kitąmet bazinį atlyginimą vis tiek planuoja didinti 91 proc. kompanijų, o Estijoje – 86 proc., Latvijoje – tik 75 proc.", – konstatavo P.Blusius.
Prognozuojama, kad kitąmet bazinio atlygio pokytis bus dar mažesnis nei šiemet ir sieks 4,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...