- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šūsnys surūšiuoto, supakuoto plastiko – perdirbti paruoštų antrinių žaliavų – stirkso atliekų tvarkytojų bazėse. Ir tai – ne tik Lietuvos problema. Kinija užkirto jų importo kelius, todėl nuo šių atliekų dūsta visa Europa.
Apskaičiuota, kad per 2018-uosius savivaldybių organizuojamose sistemose iš rūšiavimo konteinerių bus surinkta 45 tūkst. t pakuočių atliekų, kurioms sutvarkyti skirta 8,7 mln. eurų. Daugiausia lėšų – apie 4,6 mln. eurų – prireiks plastikui sutvarkyti: jo kiekis siekia 11,8 tūkst. t.
Palyginti su 2013-aisiais, plastiko sutvarkoma beveik penkiskart daugiau – prieš penkerius metus sutvarkytas jo kiekis tesudarė 2,6 tūkst. t. Iš viso per varpelių sistemą tebuvo surinkta 22,6 tūkst. t antrinių žaliavų, o bendras skirtas finansavimas buvo 1,76 mln. eurų. Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo atlikta studija, kuria remiantis padarytos prognozės, kas nutiktų, jeigu susikaupusios problemos nebūtų sprendžiamos, o atliekų tvarkymu rūpintųsi valstybė. Apskaičiuota, kad 43 atliekų tvarkymo įmonėms iškiltų bankroto grėsmė. Darbo netektų 19 tūkst. darbuotojų, todėl į „Sodros“ biudžetą nepatektų 77 mln. eurų mokesčių, o gamintojai ir importuotojai sumokėtų 74,6 mln. eurų taršos mokestį. Per organizacijas tas pats kiekis pakuočių atliekų būtų sutvarkytas už 21 mln. eurų. Taigi, 53 mln. eurų našta kristų ant vartotojų pečių.
Įtaką daro tarptautinė politika
Gili duobė – taip atliekų verslo dalyviai apibūdina situaciją antrinių žaliavų rinkoje. Kritus pakuočių atliekų kainoms, ypač plastiko, tvarkymo sąnaudos tapo didesnės už pajamas, gautas pardavus antrines žaliavas. Kilęs muitų karas sukėlė pokyčių Kinijoje – valstybėje, kurią Europa maitino atliekomis.
„Tai – politinė problema. Tada, kai Europa tam tikrai kinų produkcijai padidino muitus, kinai savitai atkeršijo, sugriežtino reikalavimus įvežamoms atliekoms. Pavyzdžiui, drėgmė turi būti ne didesnė nei 0,01 proc., anksčiau buvo 0,5 proc., tai reiškia, kad atliekos turi būti sausos kaip parakas“, – sakė Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO), vienijančios apie 1,6 tūkst. įmonių, direktorius Nerijus Juškaitis.
Tokiu būdu Europa prarado pakuočių perdirbimo rinką. Ir tai tapo globalia problema, kuri neaplenkė ir Lietuvos. Susitraukus paklausai krito ir antrinių žaliavų supirkimo kaina. Pavyzdžiui, popieriaus kaina smuko nuo 125 iki 80 eurų, skaidraus plastiko – nuo 280 iki 140 eurų. Jeigu Vokietijoje už atvežtą plastiko toną anksčiau buvo mokama 140 eurų, dabar reikia nuo 70 iki 150 eurų sumokėti už sutvarkymą.
Susikaupė tūkstančiai tonų
Šis muitų karas palietė ir visus didžiuosius atliekų tvarkytojus Lietuvoje: bendroves „Ecoservice“, VSA, „Ekonovus“, „Virginijus ir Ko“ bei „Ekobazė“. Jis smarkiai apsunkino galimybę parduoti antrines žaliavas ir rūšiavimo bazėse susikaupė tūkstančiai tonų sutvarkyto, bet niekam nereikalingo plastiko.
„Iki šios krizės plastiko arba kartono pakuočių atliekos iš Europos buvo gabenamos į Kiniją, o Lietuvos atliekos – į Europą. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, už sutvarkytas atliekas Kinijoje negali būti išduoti įrodantys dokumentai, suteikiantys teisę gamintojams pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata“, – paaiškino N.Juškaitis.
Kas pasikeitė?
Norint sutvarkyti atliekas ir išvengti finansinės prarajos PTO pakėlė pakuočių tvarkymo įkainius – nuo trečio šių metų ketvirčio jie žymiai padidėjo.
„Mūsų sutarties šalys – gamintojai bei importuotojai nesuvokė priežasčių, kodėl jie buvo pakelti. Anksčiau sutartis su mumis jie sudarydavo net neklausinėdami, nes įnašai buvo nedideli ir sudarė menką dalį jų sąnaudų.
Tačiau aplinkybės (situacija Kinijoje bei kitos) privertė įmones paskaityti sutartį. Mes – ne pelno siekianti organizacija, mūsų vienintelės pajamos – iš gamintojų ir importuotojų. Iš gamintojų ir importuotojų įnašų atsiskaitome su atliekų tvarkytojais. Jei nebūtume pakėlę įkainio, vežėjai bankrutuotų, o gamintojai ir importuotojai mokėtų taršos mokestį“, – aiškino N.Juškaitis.
Įsipareigojimams įgyvendinti šiemet PTO turės skirti 2,5 mln. eurų. Ir ši suma nepriklauso nuo kiekio išrašytų dokumentų, įrodančių, kad pakuočių atliekos yra tinkamai sutvarkytos.
„Prieš pakeldami įkainius daug analizavome. Iš dviejų blogybių – neįvykdyti užduočių, dėl to gamintojai ir importuotojai mokėtų taršos mokestį, arba padidinti įkainius ir kompensuoti atliekų tvarkytojams pakuočių atliekų tvarkymo kaštus, taip padidinant tvarkomus kiekius – pasirinkome įkainio didinimą. Padidinę įkainius mes tapome mokūs. Atsiskaitėme su daugeliu komunalinių paslaugų įmonių. Sugriauti sistemą ir paversti ją chaosu paprasta, reikia tiesiog nieko nedaryti“, – sakė N.Juškaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...